Jie atliko mokslinį tyrimą, kurio išvados dar oficialiai neskelbiamos. Savo tyrimo metu jie išanalizavo 3,5 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių žmonių duomenis, kuriuos gavo iš bendrosios praktikos gydytojų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nutukę žmonės, kuriems nėra pasireiškę pradiniai širdies ligų, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio požymiai, nėra apsaugoti nuo to, kad vėliau jų sveikata nepablogės. Tokios išvados prieštarauja ankstesnių tyrimų rezultatams.
Mokslininkų išvados buvo aptartos Europos kovos su nutukimu kongreso metu.
Terminas „storas, bet sveikas“ paremtas idėja, kad, jeigu žmonės yra nutukę, tačiau visi kiti jų sveikatos rodikliai, įskaitant kraujospūdį ir cukraus kiekį, yra normos ribose, papildomas svoris nekenkia.
Birmingamo universiteto mokslininkai išanalizavo milijonų britų pacientų duomenis nuo 1995 iki 2015 norėdami patikrinti, kad toks teiginys yra teisingas. Jie domėjosi žmonėmis, kurie buvo nutukę (jų kūno masės indeksas viršijo 30), tačiau jiems dar nebuvo pasireiškę širdies ligos, aukšto kraujospūdžio, didelio cholesterolio kiekio ar diabeto požymiai.
Mokslininkai nustatė, kad nutukusiems žmonėms, kurie „metaboliškai buvo sveiki“ (kiti jų rodikliai neviršijo leistinų normų), buvo didesnė rizika susirgti širdies liga, patirti insultą ar infarktą nei normalaus svorio žmonėms.
Ar „storas, bet sveikas“ teorija tikrai bus paneigta?
„Nedažnai tokios apimties tyrimams pavyksta paneigti amžių senumo mitą. Į šias išvadas reikia žvelgti labai rimtai, ir raginu medikus atkreipti į juos dėmesį“, – sakė Didžiosios Britanijos širdies ligų fondo atstovas mokslų daktaras Mike‘as Knaptonas.
„Anksčiau mes manėme, kad antsvoris priveda prie širdies priepuolio ar insulto, nes dėl jo didėja kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Tačiau šis tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie turi antsvorio ar yra nutukę, egzistuoja didesnė širdies ligos rizika, nors visai kitais požiūriais jie yra sveiki. Vien tik antsvoris didina infarkto ir insulto riziką“, – sakė jis.
Verta paminėti tai, kad šio tyrimo išvados nebuvo paskelbtos moksliniame žurnale ir todėl neperėjo kitų akademikų patikros proceso, tad neįvardijamos kaip moksliškai svarios. Dėl šios priežasties sunku pasakyti, ar šio tyrimo metu buvo smarkiai atsižvelgta į kitus įtaką galinčius daryti veiksnius, kaip mityba, gyvensena ir rūkymas.
Ar visi sutinka?
Kiti moksliniai tyrimai leidžia teigti, kad visai įmanoma būtų storam ir turėti tinkamus genus, užtikrinančius puikią sveikatą. Pavyzdžiui, 2012 metais atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad įmanoma būti tuo pat metu storam ir sveikam, jeigu žmogus neturi metabolinių ligų.
Šio tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „The European Heart Journal“. Jį atlikę mokslininkai teigia, kad nutukusiems, tačiau fiziškai sveikiems žmonėms, nėra jokios didesnės rizikos susirgti širdies liga ar vėžiu, lyginant su normalaus svorio žmonėmis.
Gera fizinė būklė ir storumas: sunkiai išmatuojami dalykai?
Kiti ekspertai sako, kad dėl to, kaip mokslininkų yra matuojamas storumas ir gera fizinė būklė, ši sritis tampa gana sudėtinga, ir dėl to kai kurie mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paskelbti nepagrįstais.
„King's College London“ mitybos ir dietologijos profesorius Tomas Sandresas pažymėjo, kad Birmingamo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo silpnoji vieta yra, jog jie naudojo labai griežtas ribas nustatydami, kad vieno ar kito žmogaus kraujospūdis ar cholesterolio kiekis jau buvo aukštas.
Jo nuomone, per daug paprasta ir netikslu naudoti tokias griežtas vertes, nustatyti kieno nors sveikumą.
Kiti tyrimai leidžia teigti, kad ne visuomet svarbus pats riebalų kiekis, o svarbu tai, kur tie riebalai yra susikaupę. Pavyzdžiui, riebalai ant pilvo yra blogiau nei tolygiai per visą kūną pasiskirstę riebalai.
Apskritai ekspertai sako, kad svarbu nesikoncentruoti į tai, ką matome veidrodyje ar ką rodo svarstyklės. Fizinis aktyvumas ir sveika mityba gali užtikrinti gerą fizinę būklę, ir nesvarbu, kiek žmogus sveria.