Apklausos rezultatai leido konkrečiai įvardinti hormoninės kontracepcijos atsisakymo priežastis ir su ja susijusias baimes. Tarp dažniausiai paminėtų – svorio augimas, vaisingumo mažėjimas, odos pakitimai, sumažėjęs libido ir įvairūs sveikatos sutrikimai.
Komentuodama tyrimo duomenis, akušerė-ginekologė Ingrida Basevičienė prisipažino, kad savo darbo praktikoje ji taip pat dažnai susiduria su tokiomis pacienčių baimėmis. Ne veltui gydytoja galėjo papasakoti faktais, kurios iš jų yra pagrįstos, o kurios – tik prasimanymas, rašoma pranešime spaudai.
Svorio didėjimas – bene labiausiai paplitęs mitas, kurį apklausos metu paminėjo net 74 proc. moterų. Tačiau mokslininkai šį mitą paneigia. Štai 2011 m. Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu stebėtos kontraceptines tabletes vartojusios ir nevartojusios moterys nuo paauglystės iki 34 metų. Jis parodė, kad kontraceptinės tabletės neturėjo įtakos šių moterų svoriui.
„Panašus tyrimas buvo atliktas ir 2017 m. Lenkijoje. Jo išvadose sakoma, kad svorio didėjimas yra sietinas su mitybos pokyčiais, didesniu skysčių kaupimusi organizme bei sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, tačiau hormoninė kontracepcija tam įtakos neturi. Juk kontraceptinėse tabletėse kalorijų nėra!“, – dalinosi kaimynų patirtimi I. Basevičienė.
Sumažėjęs vaisingumas
Pasak gydytojos, galimybė pastoti nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą yra vienas didžiausių šios kontracepcijos rūšies privalumų, tačiau net pusė apklaustųjų mano, jog hormoninė kontracepcija vaisingumą mažina.
Jau seniai nustatyta, kad nutraukus sudėtinių kontraceptikų (estrogenų ir progestinų derinys) vartojimą, per pirmuosius 12 mėnesių pastoja nuo 70 proc. iki 95 proc. moterų. Tyrimų rezultatai taip pat rodo, jog net ilgalaikis kontraceptikų vartojimas nesumažina tikimybės pastoti.
„2017 m. įrodyta, kad keletą mėnesių naudojant hormoninę kontracepciją, ji kiaušidėse slopina antralinius folikulus, tačiau nutraukus jos vartojimą – padidėja kelių kiaušialąsčių brendimas. Taigi, pagerėja vaisingumas ir didėja daugiavaisio nėštumo galimybė“, – pasakojo I. Basevičienė, pabrėždama, jog moterys dažnai neįvertina, kad vaisingumo sumažėjimas glaudžiai siejamas su alkoholio vartojimu ir rūkymu.
Padidėjęs plaukuotumas ir spuogų atsiradimas
Padidėjęs plaukuotumas ir spuogų atsiradimas – dar viena paplitusi baimė, kurią apklausoje įvardino atitinkamai 36 ir 41 proc. moterų. Tiesa, pirmųjų kontraceptinių tablečių sudėtyje buvę progestinai turėjo vyriškiems hormonams būdingų savybių, be to, tabletėse jų būdavo didelės dozės. Šiandien didelių hormonų dozių kontraceptikai – jau istorija ir jie nebenaudojami.
„Jeigu į preparato sudėtį įeina progestinas, pasižymintis androgeniniu, t.y. vyriškiems lytiniams hormonams būdingu poveikiu, ankščiau paminėti pokyčiai galimi. Tačiau juos atsveria antroji sudėtinė dalis – estrogenas, moteriškas lytinis hormonas, veikiantis priešingai. Tarp abiejų sudėtinių dalių susidaro poveikio pusiausvyra. Žinoma, atskirų hormoninių kontraceptinių tablečių sudėtis skiriasi, nes moterys nėra absoliučiai vienodos. Pavyzdžiui, vienoms mėnesinės kartojasi dažniau, kitoms – rečiau, skiriasi ir jų trukmė. Taigi, tokias tabletes geriau parinkti individualiai, padedant gydytojui,“ – patarė I. Basevičienė.
Akušerė-ginekologė pažymi, jog kai kuriose kontraceptinėse tabletėse esantys progestinai veikia priešingai nei vyriški hormonai – neskatina odos riebalavimosi, spuogų susidarymo ir vyriško tipo plaukuotumo, bet, atvirkščiai, sumažina šiuos negalavimus ir tinka netgi gydymui.
Sumažėjęs noras mylėtis
Kiek daugiau nei trečdaliui apklausoje dalyvavusių moterų nerimą kelia mitas, kad hormoninė kontracepcija slopina norą mylėtis. Gydytoja pripažįsta – duomenys apie hormoninių kontraceptinių priemonių įtaką moters lytiniam potraukiui yra kontroversiški.
„Vien per paskutiniuosius dešimt metų hormoninės kontracepcijos sudėtis labai pasikeitė, – sako I. Basevičienė. – Kaip jau minėjau, yra įvairiausios sudėties hormoninių kontraceptikų, kuriuos kiekviena moteris turėtų pasirinkti padedama gydytojo. Yra priemonių, kurios gali veikti šiek tiek antiandrogeniškai, gali mažinti libido, tačiau jau yra ir tokių, kurios neturi įtakos lytiniam potraukiui. Faktas, kad jaučiantis saugiai ir nesibaiminant neplanuoto nėštumo, moters intymaus gyvenimo kokybė visada bus geresnė.“
Sukelia vėžį
17 proc. respondenčių paminėjo susirgimo vėžiu riziką, tačiau mokslininkai įrodė, kad hormoninė kontracepcija tam tikroms vėžio formoms riziką padidina absoliučiai minimaliai ir yra tik vienas iš daugybės lemiančių faktorių.
„2016-aisiais buvo tikslinami gimdos kaklelio vėžio rizikos faktoriai. Ankstyvos mėnesinės, šeimos ligos istorijoje buvęs nevaisingumas, nutukimas, tam tikra hormoninė kontracepcija – tik potenciali rizika šiai ligai,“ – sakė gydytoja.
Kalbėdama apie krūties vėžio susirgimo riziką, ji pasitelkė praėjusių metų pabaigoje pristatytą Danijos tyrimą. Jame dalyvavo 11,5 tūkst. moterų, kurioms buvo padidėjusi šeimyninė rizika susirgti krūties vėžiu, ir tirta to sąsaja su hormonine kontracepcija. Tyrimo išvados parodė, kad rizika yra visiškai maža: absoliučiais skaičiais krūties vėžio susirgimai vartojant hormoninę kontracepciją padažnėja 1 atveju iš 7690, kai bendra susirgimų statistika skelbia, kad kasmet pasaulyje 100 tūkst. gyventojų tenka 14 krūties vėžio atvejų.
Beje, didžioji dalis hormoninių kontraceptikų vėžio riziką netgi sumažina. Pavyzdžiui, kontraceptines tabletes geriančioms moterims rizika susirgti gimdos kūno vėžiu mažėja 50 proc., o kiaušidžių vėžiu – 40 proc. Tiriant nustatyta, kad vartojančios šias tabletes rečiau suserga ir storosios žarnos vėžiu.
Bendrovės „Rait“ 2017 m. vykdytoje apklausoje internetu dalyvavo 510 moterų iš visos Lietuvos, kurių amžius – nuo 15 iki 40 metų.