Šios rizikos rezultatus kasdien savo akimis matantys Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus medikai pranešime spaudai pabrėžia, kad būna visko: sumuštų veidų, išmuštų dantų, sukrėstų smegenų.
Pasak jų, pastaruoju metu skyriuje lankėsi dešimtys įvairaus amžiaus pacientų lūžusiais šonkauliais, skruostikauliais, žandikauliais, rankų kaulais, išnarintais pečiais, pabirusiais dantimis. Kartais atsiperkama sutinusiais veidais ir mėlynėmis nusėtomis rankomis, o kartais, patyrus smegenų traumas – prireikia neurochirurginio gydymo ir ilgos reabilitacijos.
Neseniai nuo paspirtuko nugriuvusiam pacientui lūžo penki šonkauliai, veido kaulai, jis susižalojo abi rankas – tai reiškia skausmingą gijimo procesą, ilgą nedarbingumą, kitas ilgalaikes pasekmes.
Matydami šias pasekmes savo darbe ir remdamiesi iš pacientų girdima nelaimingų atsitikimų patirtimi, medikai išskyrė didžiausią riziką keliančius veiksnius ir prašo būti atsargiems:
- jokiu būdu nenaudoti paspirtuko dviese ar trise;
- jokiu būdu nelipti ant paspirtuko neblaiviems;
- būti ypatingai atsargiems tamsiuoju paros metu, esant prastam matomumui;
- būti atsargiems važiuojant nežinomu, neesfaltuotu keliu, o ypač sankryžose, taip pat nuvažiuojant ar užvažiuojant ant šaligatvių;
- nesirinkti maksimalaus greičio.
Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad naudojant paspirtuką, visuomet pravartu naudoti šalmą – būtų puiku, jeigu jis dengtų ir veidinę dalį, kad sumažintų veido traumų tikimybę, apsaugotų dantis, veido kaulus.