Anot jo, Šiaulių ligoninė šiuo metu įdarbintų 50 gydytojų ir 20 slaugytojų. Visgi, pabrėžia M. Pauliukas, panašus medicinos personalo trūkumas stebimas visose Lietuvos gydymo įstaigose. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vertinimu, Lietuvoje pagrindinė problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų.
„Pas mus, kaip ir turbūt visose gydymo įstaigose, yra medicinos darbuotojų – tiek slaugytojų, tiek gydytojų kaita. Šiai dienai mes galėtume įdarbinti 50 gydytojų, 20 slaugos personalo darbuotojų taip pat tikrai atrastume darbo“, – Eltai komentavo M. Pauliukas.
Pasak Šiaulių ligoninės vadovo, darbuotojų trūksta dėl to, kad dauguma medicinos specialistų renkasi ne viešąjį, o privatų sektorių. Privačios gydymo įstaigos, teigė M. Pauliukas, gali sau leisti mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams.
„Turbūt visose ligoninėse panašus, procentaliai tokio dydžio trūkumas. Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, viešajame sektoriuje dažniausiai trūksta tų specialistų, kurių yra privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, dermatovenerologai renkasi ne darbą stacionare, o eina į privatų sektorių, grožio industriją“, – aiškino jis.
„Kodėl tas gydytojų trūkumas Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – yra? Turbūt dėl atlyginimų skirtumų viešajame ir privačiame sektoriuje“, – sakė Šiaulių ligoninės vadovas.
M. Pauliukas pabrėžė, kad toks darbuotojų trūkumas yra kiekvienos didesnės gydymo įstaigos realybė.
„Tai yra didelės gydymo įstaigos kasdienybė. Tai tikrai nėra kritinis skaičius, kad nesusitvarkytume. Kritinės situacijos tikrai nėra, bet yra specialybių, kurių yra didžiulis trūkumas bet kur. Jeigu pasižiūrėtume Vilnių, paklaustume, kokios eilės yra pas kardiologą viešosiose įstaigose, tai sužinotume, kad jos dar didesnės nei pas mus“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
M. Pauliuko teigimu, tarp didžiausių miestų ligoninių vyksta ir natūrali darbuotojų migracija. Vis tik Šiaulių ligoninė, anot jo, stengiasi pritraukti naujų specialistų, siūlydama vieną didžiausių atlyginimų tarp respublikinių ligoninių.
„Pas mus atvažiuoja daug iš Vilniaus, atvažiuoja iš Kauno, o mūsų gydytojai važiuoja į Panevėžį – tokia natūrali migracija vyksta“, – teigė M. Pauliukas.
„Maksimaliai, kiek leidžia finansinės galimybės, siūlome gerus atlyginimus – turbūt didžiausius iš visų respublikinių ligoninių. Nes tikrai suprantame, kad, įsikūrus viename ar kitame mieste, gyvenamąją vietą pakeisti labai sudėtinga“, – kalbėjo jis.
Ministerija: ne medikų trūkumas yra pagrindinė problema Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Šiaulių ligoninėje neužimtų etatų skaičius išlieka panašus pastaruosius kelerius metus.
„Personalo politika yra įstaigos vadovų rankose, todėl ir matome skirtingą padėtį su medikų pritraukimu skirtingose šalies gydymo įstaigose, priklausomai nuo dedamų pastangų, mikroklimato kolektyve gerinimo, motyvacijos priemonių kūrimo ir diegimo“, – Eltai perduotame komentare teigia SAM.
Pasak ministerijos, Lietuva yra viena iš daugiausiai medikų paruošiančių Europos Sąjungos (ES) šalių, pirmauja ir pagal vienam gyventojui tenkančių medikų skaičių. SAM vertinimu, Lietuvoje pagrindinė problema yra ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas.
„Tačiau neužpildytos medikų darbo vietos – vienas labiausiai sveikatos paslaugų teikimo greitį ir paslaugų kokybę bloginančių veiksnių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vertinimu, Lietuvoje pagrindinė problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų“, – pabrėžia ministerija.
Anot SAM, šiai problemai spręsti kompleksinių priemonių imasi tiek ministerija, tiek universitetai ir gydymo įstaigos.
„Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose, dažniausiai yra siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla rezidento kilmės krašte arba kai grįžtama dirbti į gydymo įstaigą, kurioje sėkmingai buvo atlikta rezidentūros praktika ir svarbiausia – tinkama įstaigos valdysena bei organizacinė kultūra“, – sako ministerija.
„Siekiant užtikrinti mediko pasilikimą (išlaikymą) įstaigoje svarbu – saugumo jausmas, priklausymas, pagarba, savęs realizacija, sėkminga integracija į naują vietą tiek darbovietės, tiek geografiniu atžvilgiu“, – teigiama SAM komentare.
Pati ministerija sako siekianti decentralizuoti jaunų medikų rezidentūrą, kad kuo daugiau regiono gydymo įstaigų taptų rezidentūros bazėmis ir turėtų teisę kviesti rezidentus atlikti praktiką.
„Jeigu medikas yra kilęs iš regiono, yra didesnė tikimybė, kad jis grįš dirbti į gimtąjį miestą. Dėl to labai svarbus aukštųjų mokyklų, savivaldybių bei pačių gydymo įstaigų vaidmuo ir pastangos šiuos žmones identifikuoti dar jų studijų metu, užmegzti ryšį ir iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas“, – argumentuoja SAM.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai sušaukti Seimo sveikatos reikalų (SRK) komiteto posėdį ir kreipėsi į prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę, ragindami nedelsiant stabdyti sveikatos reformą.
Anot socialdemokratų, šią gydymo įstaigų krizę lėmė ne tik prasta centrinės valdžios komunikacija su medikais ir savivaldybėmis, bet ir dabartinės valdančiosios daugumos noras visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse.
„Tai, kas šiuo metu vyksta sveikatos sistemoje, prisipažinsiu, tiesiog atima žadą. Stebime visišką chaosą: Raseinių bei Zarasų ligoninėse medikai bėga iš darbo, Šiaulių ligoninėje trūksta net 72 gydytojų, Vilniaus centro polikliniką jau paliko 40 darbuotojų, iš Klaipėdos ligoninių, po sujungimo, taip pat bėga gydytojai“, – sakė Seimo narys Eugenijus Sabutis.
Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso planuoja palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.
Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.