Vakarų Australijos universiteto psichologė ir viena iš tyrimo autorių Monique Robinson sakė, kad jie rėmėsi ankstesnėmis studijomis, kurios rodė, kad paūmėjus astmai, paūmėja ir tokios psichologinės problemos kaip depresija bei nerimas.
„Norėjome patyrinėti ryšį tarp astmos ankstyvoje vaikystėje ir psichologinių problemų vėlesniame amžiuje, nes apie šį ryšį žinoma mažai“, - žurnalui „Psychological Medicine“ sakė M. Robinson.
Mokslininkus domino, ar šis ryšys pasireiškia tiek sunkios, tiek vidutiniškos astmos atvejais ir ar jis priklauso nuo astmos simptomų, kurie juntami visą vaikystę ir neišnyksta vaikui augant.
Tyrėjai pasitelkė duomenis iš Vakarų Australijos tyrimo „Raine Study“, kad nustatytų riziką susirgti psichinėmis ligomis (iki 17 metų imtinai), jeigu vaikui astma buvo diagnozuota nuo penkerių metų amžiaus. Paaiškėjo, kad susirgus astma nuo penkerių metų, vėliau padidėja tikimybė patirti nerimą, elgesio problemas ir emocinius sutrikimus.
Kai vaikai buvo padalyti į grupes pagal astmos sunkumo laipsnį, vaikams, sirgusiems vidutine ligos forma, psichinių problemų rizika buvo tokia pati, kaip ir visiškai sveikiems vaikams. Didžiausia tikimybė patirti psichinių sutrikimų buvo tiems vaikams, kurie sirgo sunkia ir nesilpstančia astmos forma.