Sunkiems ligoniams nebereikės numirti per du mėnesius

Sergančiuosius paskutinės stadijos, išplitusiais piktybiniais navikais, taip pat kitomis sunkiomis ligomis, kurias medicina bejėgė išgydyti, dar neseniai buvo mėginama priversti numirti per du mėnesius.

Padės oriau numirti

Kilus skandalui buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis atšaukė visuomenę šokiravusį įsakymą, pagal kurį nepagydomiems ligoniams paliatyvioji pagalba stacionare būtų teikiama ne ilgiau kaip 60 dienų.

Dabar sunkiems ligoniams leidžiama gulėti tokią pagalbą teikiančioje ligoninėje iki mirties, be to, žadama įrengti daugiau lovų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie planus didinti stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugas nuo 6 iki 9 lovų 100 tūkst. gyventojų. Teigiama, kad Lietuvoje didėja tokios pagalbos poreikis, nes sergamumas onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis auga. Be to, ir Europos paliatyviosios pagalbos asociacija rekomenduoja, kad tokios pagalbos ligoninėse turi būti ne mažiau kaip 80−100 lovų 1 milijonui gyventojų. 

Paliatyviosios medicinos draugijos (PMD) nuomone, pas mus turėtų būti ne mažiau kaip 100 stacionarinių lovų 1 milijonui gyventojų. Kai duoda daugiau, o ne mažiau, visiems tik geriau. Taip ir šiuo atveju – daugiau ligonių galės numirti oriau.

Negalės gauti aktyvaus gydymo

Tačiau garsiai nekalbama apie kitą paliatyviosios pagalbos pusę. Paliatyviam gydymui ir slaugai į ligoninę paguldytas žmogus nebegali gauti vadinamojo aktyvaus gydymo. Pavyzdžiui, kraujo perpylimo, dializės, kai nustoja funkcionuoti inkstai, operacijos ir kt.

„Moraliniu, etiniu atžvilgiu mes, medikai, patenkame į sudėtingą situaciją. Kaip pasakyti žmogui, kad negalime jam skirti vadinamojo aktyvaus gydymo, nes jis vis tiek mirs? Daugelis nepagydomų ligonių ir jų artimųjų tiki, kad ligonis išgyvens. Žmogus taip sukurtas, kad viltis miršta paskutinė“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.

SAM sudarytoje grupėje, rengiančioje paliatyviosios pagalbos teikimo tvarką, dirbanti gydytoja kolegų prašė atkreipti dėmesį į šią problemą. Ir dėl šios, ir dėl itin griežtų indikacijų paliatyviajai slaugai tik nedidelis procentas sergančiųjų vėžiu bei kitomis sunkiomis ligomis įforminami kaip paliatyvūs pacientai.

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė praėjusiais metais neišnaudojo visos sutartinės sumos paliatyvioms paslaugoms. Nors už paliatyvųjų gydymą ir slaugą ligonių kasos moka daugiau, V. Grigienė teigia, kad įkainiai neatitinka realių sąnaudų.

Tiksliau, jų nepakanka, kad būtų įvykdyti visi paliatyviosios slaugos normos reikalavimai. Kaip žinia, sunkiems ligoniams reikalinga ne tik slauga, bet ir invazinės procedūros, specialistų pagalba. Panevėžio teritorinė ligonių kasa Panevėžio mieste finansuoja 6 paliatyviosios pagalbos lovas. V. Grigienės teigimu, padaugėjus lovų, pagerėtų jų funkcionavimas. „Nuo seno galiojanti norma – 100 tūkst. gyventojų šešios paliatyviosios slaugos lovos – nebeatitinka realybės. Įvertinus onkologinių susirgimų skaičių ir tendencijas, lovų reikia daugiau“, – tvirtino gydytoja.

Neturi teisės teikti

Panevėžio rajone paliatyviosios stacionarinės pagalbos paslaugos neteikiamos. Šiuolaikiškai suremontuota ir gydymo bei slaugos priemonėmis aprūpinta Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė neturi licencijos tokioms paslaugoms teikti. Įstaigos vadovė Nijolė Ulienė sako, kad ir ji, ir slaugytojos baigė paliatyviosios pagalbos teikimo mokymus, personalas yra pasirengęs pasirūpinti nepagydomais ligoniais. 

Panevėžio rajono poliklinikos direktorė Irena Janušonienė teigė, kad Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai jau yra pateikti dokumentai gauti licenciją. Leidimo teikti stacionarinę paliatyviąją pagalbą prašoma ne tik Naujamiestyje, bet ir Ramygaloje.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!