Kaip sako akcijos organizatoriai, šia visuomenine akcija bus siekiama atkreipti dėmesį į kasdienį šeimos gydytojų – „herojų baltais chalatais“ – darbą, rūpestį pacientais bei išreikšti solidarumą reaguojant į planuojamą sveikatos įstaigų reformą.
Iš visos Lietuvos į akciją susirinkę šeimos gydytojai ir slaugytojai, vilkintys baltais chalatais, sustojo aikštėje, sudarydami širdies formą. Išsirikiavusių gydytojų ir slaugytojų rankos buvo surištos raudonu raiščiu.
Neįsivaizduoja bendro vaizdo
Akcijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovė šeimos gydytoja docentė Lina Vencevičienė portalui „Delfi“ sakė: „Čia susirinko šeimos gydytojų bendruomenė, norėdama parodyti, kad visgi šeimos gydytojai yra vieningi ir tai, kas vyksta, ta planuojama reforma, yra visiškai be aiškaus paveikslo, kurį mes galime turėti.
Jeigu nežinai iš pradžių būsimojo paveikslo vaizdo, kurio net neįsivaizduoji, prognozuojama, kad tas projektas bus žlugęs.
Mūsų idėja buvo susirinkti ir parodyti, kad vis dėlto šeimos gydytojų bendruomenė to bendro vaizdo iš planuojamos reformos neįsivaizduoja ir nežino. Mūsų nuomonė nebuvo išklausyta ir į tai mažai atsižvelgta“.
Anot gydytojos, net ir patys reformos sumanytojai, panašu, kad to galutinio vaizdo pilnai neįsivaizduoja, kas bus po reformos.
„Mūsų bendruomenė nesako, kad neturi įvykti pokyčiai medicinoje, pirminės sveikatos priežiūroje, bet reforma galėtų įvykti jau praėjusi galima sakyti pilotinį etapą, išbandytą keliuose centruose ir gavus kažkokius duomenis. Tada galėtume pasakyti, jog ji gali išpildyti pacientų lūkesčius, kad pagerėtų paslaugų prieinamumas ir kokybė, o taip pat tai nebus našta ar nepasitenkinimas darbu patiems gydytojams“, – teigė gydytoja.
L. Vencevičienės nuomone, paslaugų prieinamumas ir kokybė, įgyvendinus planuojamus pokyčius, sprendžiant pagal tai, kaip reforma dėliojama, pagerėti neturėtų.
Bijo, kad nebus atsižvelgta nei į medikus, nei į pacientus
Alma Astafjeva, šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, portalui „Delfi“ sakė, kad gydytojai į akciją susirinko, siekdami parodyti savo vienybę ir išsakyti savo nuomonę viešai.
„Mes sakome, kad, [įgyvendinus reformą], nebus atsižvelgta į pacientus, nebus atsižvelgta į medikus. Kurioje vietoje turėtume patikėti, kad viskas bus gerai?“ – komentavo gydytoja A. Astafjeva.
Gydytojos įsitikinimu, dėl planuojamos reformos pablogės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams: „Pacientai atsidurs savo burbuluose ir, norėdami iš jų išeiti, neturės sąlygų to padaryti.
Kalbame ne tik apie pacientus, bet ir apie konkurenciją: kam važiuoti ir kažką daryti, jeigu sukurtas burbulas? Taip pažeidžiamos ir paciento teisės ir mediko teisės siųsti pacientą ten, kur jis mato, kad reikalinga. Aš noriu siųsti pacientą ten, kur yra geriausia, o ne ten, kur nurodo sutartis. Po reformos tam bus sudarytos kliūtys“.
Gydytoja nepritarė ir siekiui steigti skubios pagalbos kabinetus, kuriuose turėtų dirbti šeimos gydytojai: „Mes, kaip profesinė sąjunga sakome: „Kaip jūs tai organizuosite? Kas už tai atsakys? Kokia bus darbdavio atsakomybė?“ Mes į tai negauname atsakymų. Mums sakė, kad vėliau susitarsime, nors jau nori tai priimti ir už tai balsuoti.
Projektas nėra išbaigtas, neatsakyti klausimai, bet siūlo už jį balsuoti.
Seimo nariams irgi tai turėtų būti žinutė, kad balsuoti už tai, kas neišbaigta ir daug klausimų kelia nėra labai gerai“, – neabejojo A. Astafjeva, atstovaujanti visus šeimos gydytojus vienijančiam aljansui.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad, rengiant reformą, patys šeimos gydytojai neteikė pasiūlymų, kaip ją įgyvendinti.
Į tai A. Astafjeva atsakė: „Mūsų pasiūlymų formatas yra kalbėjimas. Bet paskutinę minutę mes supratome, kad mūsų teisininkai turėtų teikti pasiūlymą.
Problema yra ta, kad mūsų prašo pasakyti, mes pasakome, o po to sužinome, jog visgi teisininkai turi paruošti raštą, kad būtų pateiktas mūsų pasiūlymas.
Mes turime suvokti, kad mūsų, mūsų profesorių klausia, kaip akademinės bendruomenės, bet į tai neatsižvelgiama, nes tai nėra teisininko paruoštas dokumentas“.
Į šeimos gydytojus žiūri, kaip į šiukšliadėžę
Šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius taip pat kritikavo reformą: „Man atrodo, šios reformos tikslas yra suteikti daugiau paslaugų regionuose, jas konsoliduoti, suburti į vieną krūvą ir taip toliau. Savaime atrodo, kad viskas yra gražu, bet pirminė asmens sveikatos priežiūra jau yra patyrusi tų daug įvairių struktūrinių reformų. Ar tai iš esmės pakeičia tai, ką mes darome? Ar šeimos gydytojas darys ką nors daugiau negu daro?
Norima, kad jis lyg ir dar ką nors darytų, bet jis irgi jau perdegęs. Vienam etatui tenka vidutiniškai 30 konsultacijų per dieną – tai nėra taip paprasta. Mes ir taip daug dirbame.
Kartais atrodo, kad šeimos gydytojai yra kaip šiukšlių dėžė – viską į ją sudedi ir tada išsprendžia visas problemas. Bet jie irgi yra žmonės. Kas yra šeimos gydytojai Lietuvoje? 90 proc. moterys, vidutinio arba vyresnio amžiaus“.
Anot profesoriaus, jam svarbi yra šeimos gydytojo specialybės tapatybė: „Mes nenorime ištirpti toje sistemoje, nes žinome, kad dalis rajonų ligoninių yra nuostolingos. Savivalda greičiausiai norės išsaugoti stacionarines paslaugas, nes paguldžius į skyrių ir ilgai gydant esi reikšmingas. O šeimos medicina tokiu atveju dengs tuos nuostolius ir mes nenorime, kad taip būtų“.
Sejonienė: reformos kryptis yra aiški
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė gydytoja Jurgita Sejonienė taip pat dalyvavo medikų akcijoje.
„Man atrodo, kad kiekviena reforma visada sulaukia tam tikro nepasitenkinimo lygio, kaip ir turėjome praeitoje kadencijoje, kai pakankamai panašią reformą siūlė tuometinis ministras Aurelijus Veryga.
Pagrindo šeimos gydytojų nerimui iš tiesų nematau.
Kas mane labiausiai liūdina, kad laukiame konstruktyvių pasiūlymų įstatymo projektui, paketui, kurį esame pateikę ir iki šiol nesame jų gavę“, – teigė J. Sejonienė.
Anot Seimo narės, prieš rengiant reformos projektą diskutuota ir su šeimos gydytojų organizacijomis.
„Bet reforma nėra vien tik apie šeimos gydytojus. Pirmiausia reforma orientuota į pacientą, į Lietuvos gyventojų sveikatos būklės gerinimą.
Pirminis ir antrinis sveikatos priežiūros lygiai deleguoti savivaldybėms. Su savivaldybėmis diskusijos vyko, nes joms reikės organizuoti visus metus.
Ar įmanoma su kiekvienu gydytoju atskirai pasikalbėti, aš nemanau, bet tikrai buvo išklausyti visi.
Reformos kryptis yra aiški. Diskusijoms vietos tikrai yra. Ar į visus pageidavimus galima atsižvelgti, nemanau, bet, kaip minėjau, konstruktyvių pasiūlymų mes Sveikatos reikalų komitete iki svarstymo stadijos nesulaukėme.
Vieną pasiūlymą esu parengusi pati. Jeigu jam pritars Sveikatos reikalų komitetas, jį ir pateiksime.
Man trūksta konstruktyvumo ir paties matymo, kokia Lietuvoje yra situacija. Situacija Lietuvoje yra ne gerėjanti, gyventojų skaičius, ypatingai atskirose savivaldybėse, yra mažėjantis, jų amžius vis didėja – visuomenė senėja, ligų daugėja.
Dalis savivaldybių savanoriškai nori optimizuoti paslaugas, dalyvauti sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo pilotiniuose projektuose. Tai natūraliai rodo, kad pokyčiai yra neišvengiami“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ji pridūrė, kad apskritai svarbu keisti pačios visuomenės požiūrį į savo sveikatą, ligų gydymą, prevenciją.
„Tikrai negalėsime užtikrinti visų įmanomų pageidavimų sveikatos priežiūros srityje, bet pakeisti visuomenę, man atrodo, labai svarbu ir tuo eina visos šalys“, – sakė J. Sejonienė.
Neigia, kad gydytojų pastabos nebuvo išgirstos
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad akciją vertina kaip visiškai normalų demokratinį procesą. Tačiau, pasak jos, šeimos gydytojai yra tik viena grandis, be jų yra ir kitų gydytojų, į kurių lūkesčius reikia atsižvelgti.
Šeimos gydytojų skundams, kad su jais nebuvo kalbėtasi rengiant reformą, o pastabos neišgirstos, Ž. Gudlevičienė nepritaria.
„Čia norėčiau paneigti. Ir pristatant reformą buvo kviesti visi socialiniai partneriai, ir Medikų sąjūdžio nariai, ir šeimos gydytojai. Ministerija turėjo daugiau nei 150 susitikimų, galbūt natūraliai nutiko, kad šeimos gydytojai gavo per mažai dėmesio. Bet po šitų skundų ministerija pradėjo organizuoti papildomai susitikimus. Jie buvo asmeniškai pas ministrą, rytoj vėl darome susitikimą“, – sakė ministrės patarėja.
Visgi Ž. Gudlevičienė pripažįsta, kad nesutarimai kyla dėl komunikacijos klaidų.
„Gydytojai dabar pateikia tuos argumentus, kurie buvo išdėstyti prieš metus, pristatant reformą. Tačiau per daugybę susitikimų reforma keitėsi. Medikai nepasigilino, kas buvo pakeista. Pavyzdžiui, dėl sveikatos centrų – jungiamas pirminis ir antrinis lygis bus tik mažiausiose 10 savivaldybių, kur kitos išeities, praktiškai, nėra. Jie neįvertino, kad buvo padaryti pakeitimai, o tai ir buvo atsižvelgimas į pasiūlymus“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Pasak jos, atsižvelgta buvo į visų grupių pasiūlymus, todėl reikėjo balansuoti tarp įvairių gydytojų norų ir pasiūlymų.
Ž. Gudlevičienė teigia, kad po reformos tikrai nebus ribojama paciento teisė pasirinkti gydytojus.
„Šito tikrai nėra numatoma. Ką jie kalba apie konkurenciją – ji išliks, pacientas galės rinktis šeimos gydytoją, specialistą, bet kurią savivaldybę. Tikrai jokių ribojimų nėra įdėta reformoje. Tik bus filtras, kaip ir dabar yra. Šeimos gydytojas filtruoja pacientus pas gydytojus specialistus, o jie filtruoja dėl trečio lygio specialistų. Kaip tik bus sprendžiama problema dėl to, kad šeimos gydytojai nebūtų siuntimų rašinėtojai. Pacientas, eidamas pas specialistą, ne kiekvieną kartą vėl užsuktų pas šeimos gydytoją dėl siuntimo“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Premjerės patarėja sako, kad nepagrįstas nerimas ir dėl to, jog pirminis lygis po reformos siuntimais turės užpildyti antrinį.
„Bet pažiūrėkime visą reformą. Ji ir skirta tam, kad būtų kuo mažiau hospitalizacijų, kad kuo daugiau problemų pacientui būtų išsprendžiama ambulatoriškai, ir kad kuo daugiau paslaugų būtų sprendžiama namuose, tai tiesiog neteisinga interpretacija“, – kalbėjo pašnekovė.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sureagavo į Živilės Gudlevičienės žodžius. Pasak A. Gerliakienės, medikų siųstose pastabose buvo kritikuojamas pirminio ir antrinio lygių sujungimas į sveikatos centrus, nes tokiu atveju dalį šeimos gydytojų funkcijų perims gydytojai specialistai.
„Kuo tai gręsia medikams? Abiejų grandžių medikai degraduos, nes šeimos gydytojai liks tik raštininkai, o gydytojai specialistai bėgant laikui praras kvalifikaciją. Be to, padidėjus pacientų srautui, patekti pas specialistus darysis dar sunkiau, jau ir šiuo metu tenka laukti apie porą mėnesių. Arba stengiantis priimti kuo daugiau pacientų, trumpės konsultacijų laikas, vadinasi, prastės paslaugos kokybė.
Abiejų lygių apjungimas viename sveikatos centre sukels prielaidas dirbtinam srautų generavimui pas specialistus, siekiant iš PSDF gauti didesnį finansavimą, kuris padėtų išsilaikyti regioninėms II lygio gydymo įstaigoms. Tokiu atveju bus perteklinės konsultacijos ir PSDF lėšų švaistymas.
Dar vienas medikų nuogąstavimas, kad sukūrus sveikatos centrus, atimama paciento teisė rinktis norimą antrinio lygio specialistą yra pagrįstas, nes pasirinkus norimą antrinio lygio specialistą, dirbantį kitame sveikatos centre, pacientas už gydymą mokėti turės. Tai panaikins konkurencines sąlygas, neskatins specialistų tobulėti ir teikti modernias paslaugas“, – sakė A. Gerliakienė.
Dulkys: nuogąstavimai yra nepagrįsti
Kiek anksčiau šį ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Seime žurnalistams teigė, kad šeimos gydytojų nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti.
A. Dulkys patikino, kad pacientas „turėjo ir turės teisę“ rinktis gydymo įstaigą, o reforma nėra kuriami „prievartos mechanizmai“.
„Tai eiles ir dabar turim, o ką darom? – naujienų agentūra BNS citavo A. Dulkį. – Esmė – duoti galimybę mažoms savivaldybėms turėti sveikatos centrus, kurie nebūtinai gali būti juridiniai asmenys, tai gali būti bendradarbiavimo sutartimis sutartas kolegiškas, vadybinis bendravimas ir žiūrėjimas, ko vietos gyventojams reikėtų“.
Pasak ministro, su šeimos gydytojais kalbamasi apie paslaugų apmokėjimo, darbo krūvio klausimus ir juos ketinama spręsti.
Akciją „Balti herojai surištomis rankomis“ inicijavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, LSMU Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika, VUL Santaros klinikų Šeimos medicinos centras, Jaunųjų gydytojų asociacija.