„Jeigu taip galima išsireikšti, pas šv. Petrą buvau“, – juokavo su lėtine limfoleukemija kovojantis vyras. Vis dėlto, bijoti chemoterapijos, S. Joniko nuomone, nereikia. Tik tiek, kad malonumas – menkas.
„Kai nustatė vėžį, pirmą kartą man sulašino vaistų, paskui po savaitės ar kiek turėjau atvažiuoti vėl. Pastatė lašelinę, pradėjo lašinti vadinamąją chemiją ir atbėgo seselė: „Uoj, ne tą chemiją jums davėm!“ Atjungė lašelinę ir pradėjo kepenys irti“, – pasakojo S. Jonikas.
Kaip atsimena, pasidarė silpna: „Nieko daugiau nemačiau, tik kad mane vežė, iš pradžių mačiau lubas, o paskui tik juoda juoda tamsa ir viskas. Atsigaudamas pajutau, kad kažką iš burnos traukia ir iš paskos to prietaiso pradėjo kruvinos putos eiti. Visą lapkričio mėnesį išbuvau reanimacijoje“.
Apkabinėtas, kaip kalėdinė eglutė
Reanimacija, S. Joniko žodžiais, visokiais prietaisais apkabinėtas kaip kalėdinė eglutė. Kas valandą matavo kraujo spaudimą, kartojo dializes, nes kepenys „buvo suirusios, likę tik 15 proc.“
Pacientas mano, kad tai – vaistų vartojimo pasekmė: „Nei alkoholiu piktnaudžiavau, nei rūkiau, iki ligos pradžios nieko blogo nebuvo“.
Kai sušlubavo sveikata, kintiškis nuvyko pas švogerį, kuris yra gydytojas ir pasiskundė silpnumu, greitu nuovargiu. Šis padarė kraujo tyrimus ir iš karto nusiuntė į hematologijos skyrių.
„Nustatė lėtinę limfocitinę leukemiją. Iš karto su siuntimu nuvažiavau į Klaipėdą. Onkohematologijos skyriaus vedėjas Mindaugas Jurgutis maloniai priėmė, paguldė į skyrių“, – prisiminė pacientas.
Vėžio diagnozė jo neišgąsdino, sakė, kažkodėl labai šaltai ir ramiai tai priėmęs. „Gal toks mano charakteris, 22 metus dirbau Klaipėdos 1-ame policijos poskyryje budėtoju. Nė vienas tiek neiškentėjo, nes darbas buvo sunkokas. Be to, kasdien į tarnybą po 40 kilometrų pirmyn ir atgal važinėjau“, – pasakojo kintiškis.
Į pensiją išėjo 1999 metais, o 2008-ųjų rugpjūčio 8 dieną buvo diagnozuota onkologinė liga.
Vaistai – iš fantastikos srities
Paklaustas, kaip dabar jaučiasi, S. Jonikas nesiskundė. Ypač savijauta pagerėjo, kai po Naujųjų pradėjo vartoti modernius vaistus, kurie Lietuvoje nekompensuojami, tačiau jam tapo prieinami kaip mokslinių tyrimų dalyviui.
„Ir kalbos nėra, kad daug geriau jaučiuosi. Nauji vaistai kaip iš fantastikos srities. Po chemoterapijos būni taip išplautas, kad vos per kambarį pereini. O dabar, kai pradėjau naudoti ibrutinibą, vėl galiu darbuotis su bitelėmis. Darbas ne iš peties, tik 20 avilių turiu, tad spėju apeiti. Jaučiuosi nepalyginamai geriau, nors ir amžius nebe jaunas, rugpjūčio pabaigoje bus 67 metai“, – pasakojo S. Jonikas.
Žmonėms, kurie išsigąsta išgirdę vėžio diagnozę, ponas Stasys pataria: „Svarbiausia neišgyventi, nepasimesti ir būti kariu. Nesusitaikyti su tuo, kad viskas, o kovoti“.
Prieš klinikinę mirtį jis pats iki paskutinių sekundžių per daug nekreipė dėmesio į viską. „Sakiau sau – bloga, sunku, bet esu medikų priežiūroje ir jie padarys, ką gali“.
Likimo draugams S. Jonikas prašė perduoti, kad nėra toks velnias baisus, kaip jį piešia, o jį gydantiems Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojams – padėkoti. Visų pirma hematologei Neringai Gailiūtei, kuri yra ne tik gera specialistė, bet ir didelės širdies žmogus.
Ne visiems standartinis gydymas tinka
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro bendrosios hematologijos skyriaus vedėja akcentavo, kad šios ligos eiga skirtingiems pacientams gali būti labai nevienoda. Trečdalio pacientų iš viso nereikia gydyti, nes leukemija neprogresuoja, yra lėtinė ir stabili. Antram trečdaliui pacientų gydymas skiriamas po metų ar dviejų nuo ligos pradžios, litus reikia gydyti iš karto.
Visi standartinę ligos riziką turintys pacientai gauna moderniausią gydymą – chemoterapiją derinyje su monokloniniais baltymais. Kitaip tai vadinama imunoterapija.
„Tačiau toks gydymas gali būti taikomas tik pirmos eilės pacientams ir neturintiems rizikos veiksnių, kurie nustatomi molekuliniais tyrimais. Pastarųjų standartinis gydymas neveikia. Sėkmingo, efektyvaus gydymo jiems gydytojai pasiūlyti negalėjo.
Ar tarp tokių pacientų ir DELFI pašnekovas iš Kintų. Pasak daktarės R. Pileckytės, ne. Jis gavo imunoterapiją, tačiau ji komplikavosi į imuninę hemolizę ir standartinio gydymo nebebuvo galima tęsti.
Po to šis pacientas gavo tris derinius įvairių vaistų, tačiau efekto nebuvo.
Ką daryti tokiu atveju? Pasak hematologės, išeitis galėtų būti ne chemoterapijos pagrindu sukurtos taikinių terapijos vaistai, kurie blokuoja tam tikrą leukeminių ląstelių vystymosi, dauginimosi kelią. Ibrutinibas, kuris buvo skirtas S. Jonikui – tabletėmis geriami vaistai – apeina mechanizmus, kurie sąlygoja atsparumą standartiniam gydymui.
Naujos kartos vaistų rezultatai labai džiuginantys ir dėl efektyvumo, ir dėl saugumo, pasitarnauja daugumai pacientų su didelės rizikos liga ir yra pakankamai gerai toleruojami.
Vienintelė viltis
Daktarės R. Pileckytės duomenimis, Lietuvoje apie 60 lėtine limfocitine leukemija sergančių pacientų šį vaistą gavo per Vilties programą. Visi jį puikiai toleravo. Netgi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems imunoterapija yra per sunki dėl pašalinių poveikių, vartodami ibrutinibą pasijuto geriau ir gyvena visavertį gyvenimą.
„Šis vaistas iš tiesų labai reikalingas, nors ir brangus. Daliai mūsų ligonių jis – išgelbėjimas. Pacientams, kurių neveikia standartinis gydymas šis vaistas – vienintelė viltis“, – pabrėžė VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro bendrosios hematologijos skyriaus vedėja.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 40-60 pacientų, kuriems reikėtų tokio gydymo, tačiau jie jo neįperka.
Svarstys, ar kompensuoti vaisto įsigijimo išlaidas
Kaip DELFI informavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, vaisto Ibrutinib (Imbruvica) gamintojas jau yra pateikęs specialią paraišką Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) su prašymu jį vaistą įrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
„Šiuo metu šis klausimas yra svarstomas. Dėl jo sprendimai turėtų būti priimti Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Priėmus sprendimą šį vaistą įrašyti į minėtą sąrašą, jo įsigijimo išlaidos galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o vaistas skiriamas ambulatoriniam gydymui ir išrašomas pagal specialius 3 formos receptus“, - sakė VLK atstovė.
Informacija apie paraiškų svarstymą bei posėdžių sprendimus skelbiama viešai SAM interneto svetainėje.