Nuėjęs į privačią kliniką jis sumokėjo krūvą pinigų už įvairius tyrimus. Rezultatai nieko blogo nerodė. Tačiau silpnumas, pilvo pūtimas, pasikartojantis viduriavimas nesiliovė ir tai jauną vyrą vertė ieškoti išeities.
Galop vaikinas kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kurioje jam buvo atlikti tyrimai. Paaiškėjo, kad prastos savijautos priežastis buvo žarnyną okupavę parazitai - liamblijos.
„Liamblijos yra pirmuonys, vienaląsčiai, kurių žmogaus plonajame žarnyne prisidaugina tūkstančiais milijonų, jos padengia žarnyno gleivinę, sutrikdo maisto medžiagų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, įsisavinimą. Būtent todėl vaikinas, vietoje to, kad priaugtų raumenų masės, numetė penkis kilogramus“, - DELFI komentavo Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja Jolanta Žiliukienė.
Kodėl tada privačioje klinikoje atlikti tyrimai to neparodė? Kaip aiškino J. Žiliukienė, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje pacientui buvo pasiūlytas atlikti ne toks, kaip įprastai atliekamas gydymo įstaigose, išmatų tyrimas, o tikslesnis, formalino eterio koncentracijos metodu.
Nustačius prastos savijautos priežastį jaunas vyras buvo sėkmingai išgydytas.
Kaip atskirti paprastą virškinimo sutrikimą nuo parazitozės?
Virškinimo sutrikimų, diskomforto žarnyne jausmo, pilvo pūtimo epizodų retkarčiais pasitaiko kiekvienam, tačiau jei šie simptomai lydimi viduriavimo ir kartojasi ar pasireiškia nuolat, galima įtarti žarnyno parazitus – liamblijas.
Liamblija (lot. Giardia lamblia) – vienaląstis mikroskopinio dydžio organizmas, turintis žiuželius ir siurbtuką, kurio pagalba prisisiurbia prie dvylikapirštės ir plonųjų žarnų gleivinės. Tūkstančiai liamblijų žaloja žarnų gleivinę, sutrikdo jos sekreciją, sugebėjimą įsiurbti maisto medžiagas.
Storajame žarnyne liamblijoms gyventi nepalanku, todėl jos virsta cistomis ir su fekalijomis pasišalina lauk. Užsikrėtęs liamblijomis žmogus per parą su išmatomis gali pašalinti net kelis ar keliolika milijardų cistų.
Liambliaze užsikrečiama per liamblijų cistomis užterštus maisto produktus, aplinkos daiktus, nešvarias rankas, vartojant užterštą atvirų šaltinių vandenį, šviežius vaisius bei daržoves. Liamblijų cistos išorinėje aplinkoje gyvybingos gali išbūti iki 1 mėnesio, o +18o C vandenyje – iki 3 mėnesių.
Užsikrėtus liamblijomis pradžioje liga pasireiškia įvairaus intensyvumo viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, sieros kvapo raugėjimu, dujų kaupimusi žarnyne, sumažėjusiu apetitu. Ligonis netenka daug skysčių, jam krenta svoris.
Ligos simptomai tęsiasi 5–7 dienas ir ilgiau. Vėliau pradeda skaudėti aplink bambą, o iš burnos ima sklisti nemalonus kvapas. Negydoma liga gali tęstis kelis mėnesius ar net kelerius metus.
Liamblijos nustatomos tiriant išmatas laboratorijoje. Pirmuonims nustatyti prireikia atlikti ir specialių, patvirtinančių laboratorinių tyrimų, kurie atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje.
Simptomai į kuriuos nevertėtų numoti ranka
Liambliazę galima įtarti, kai kartojasi buki, kartais priepuolinio pobūdžio skausmai dešiniame šone po šonkauliais ar aplink bambą
Kitas simptomas – pykinimas, apetito stygius, krentantis svoris, „burbuliuojantis“ pilvas.
Jei žarnyne tarpsta liamblijos, vidurių užkietėjimai kaitaliojasi su padažnėjusiu gausiu tuštinimusi dvokiančiomis geltonos ar balkšvos spalvos išmatomis. Kai kuriems pacientams pasireiškia vadinamasis žadintuvo sindromas, tuštinamasi 2–4 kartus per dieną ir nakties metu.
