Susirgusi paskambino į Antakalnio polikliniką, kurioje yra registruota, kad praneštų apie ligą, galėtų gauti nedarbingumo pažymėjimą ir konsultaciją, kaip gydytis.
„Registratūroje manęs paklausė: „Kaip savijauta?“ Sakau: „Na, tokia, kaip ir susirgus“. Klausia, kaip tvarkomės, į ką atsakiau, kad „na, kažkaip“. Tada man nurodė izoliuotis 10 dienų nuo simptomų pradžios ir, jeigu viskas gerai, galima eiti, kur reikia“, – perpasakojo pokalbį Inga.
Tada moteris pasiteiravo registratorės: „O gydytojos konsultacijai ar užrašėte?“ Į tai buvo atsakyta, kad dabar poliklinikoje nauja tvarka – pacientai konsultuojami tik sunkesniais atvejais.
Išgirdusi atsakymą moteris sutriko. Šiaip ne taip išsiprašė, kad užrašytų gydytojos konsultacijai bent dėl dukters sveikatos, kuriai, nors temperatūra nukrito, bet smarkiai tebeskaudėjo gerklę, tad mama nežinojo, ar reikia kažkokių specialių vaistų.
„Manęs paklausė: „O gal pūliuoja? Ar žiūrėjot?“ Sakiau, kad ne, bet norėčiau aptarti tai su gydytoja. Nežinau, ar registratūroje dirba moterys, turinčios medicininį išsilavinimą“, – suabejojo pašnekovė.
Inga aiškino: „Suprantu, kad dabar sergančių COVID-19 yra daug, bet galėtų duoti kažkokį paruoštuką, jei jau nekonsultuoja: ką daryti, pakilus temperatūrai, kaip palengvinti atsikosėjimą ir pan.
Tarkime, vyrą, kuris sirgo anksčiau ir registruotas kitoje poliklinikoje, ne tik pakonsultavo, bet ir atsiuntė atmintinę, ką daryti, kurioje viskas aiškiai buvo surašyta. Ji tapo išsigelbėjimu ir mudviem su dukra – aiškiai žinojau, ką daryti. O ką būtų reikėję daryti kitu atveju? Į vaistinę gi nenueisi – izoliacija“, – pastebėjo Inga.
Antakalnio poliklinikos komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė, paprašyta pakomentuoti situaciją, atsakė: „Pirmiausia, labai apgailestaujame, kad pacientė iš karto nesikreipė į įstaigos administraciją, kurios darbuotojai būtų padėję išspręsti iškilusius neaiškumus. Visada kviečiame pacientus bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų.
Deja, neturime jokių šios pacientės duomenų, todėl patikrinti informacijos negalime. Visgi, manome, kad šiuo atveju įvyko nesusikalbėjimas tarp paciento ir registratūros darbuotojų.
Nepriklausomai nuo to, kokio sunkumo forma serga pacientas, jiems šeimos gydytojo konsultacija gali būti teikiama, jei pacientas tokį poreikį išsako“, – patikino R. Vanagienė.
Kartu poliklinikos atstovė pridūrė, kad vasario mėnesį, siekiant sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimai, kuriuose nurodoma: tais atvejais, kai pacientas neturi simptomų arba jie labai nestiprūs ir nekelia diskomforto, ir pacientui nereikia nedarbingumo pažymėjimo, jis gali nesikreipti ir neinformuoti savo šeimos gydytojo, kad jis serga. Persirgtos ligos pažymėjimas ESPBI sistemoje susiformuos automatiškai pagal gautą teigiamą PGR ar greitojo antigeno testo atsakymą.
Antakalnio poliklinikos II šeimos gydytojų skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Renata Misevičienė rekomendavo, gavus teigiamą COVID-19 testo rezultatą, pirmiausia, atidžiai stebėti savo sveikatos būklę.
„Jei temperatūra neaukšta (iki 38 laipsnių), jaučiami peršalimo simptomai: nedidelis kosulys, gerklės perštėjimas, gali dingti skonis ar kvapas, sąnarių skausmai, kaulų laužymas – tai nėra sunki ligos eiga. Jaučiant šiuos simptomus, reikia gerti pakankamą skysčių kiekį, geriausiai tinka šiltos arbatos, mineralinis vanduo, lengva, vitaminais turtinga mityba. Rekomenduojama naudoti vitaminus C, D.
Kai kaulų – raumenų skausmas ryškesnis, galima vartoti paracetamolį ar ibuprofeną. Jei simptomai nestiprėja, kreiptis pagalbos nebūtina. Būtina tik saviizoliacija 10 dienų nuo simptomų pradžios“, – paklausta, ką būtina žinoti, susirgusiems COVID-19 liga, patarė R. Misevičienė.
Medikė įspėjo: jeigu pacientui keletą dienų laikosi aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra ir ją sunku sumažinti vaistais, reiktų nedelsiant konsultuotis su medikais.
Taip pat į gydytoją būtina kreiptis, jei pacientas jaučia oro trūkumą, dusulį, darosi sunku kvėpuoti ar vargina nuolatinis kosulys.
„Pacientams, sergantiems COVID-19 liga, namie pravartu turėti pulsoksimetrą – tai nebrangi priemonė, kuri padės sekti savo sveikatos būklę. Jei šis prietaisas deguonies įsotinimą rodo mažesnį nei 94, tai rimtas signalas ir pacientas turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, lėtinėmis ligomis su plaučių funkcijos nepakankamumu, onkologiniai ligoniai ar turintys imuninės sistemos pažaidą, turėtų konsultuotis su gydytoju dėl nuolatinio gydymo korekcijos ir sekimo“, – rekomendavo R. Misevičienė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad persirgę gyventojai, nepriklausomai nuo to, kada sirgo (prieš, po arba tarp skiepų), taip pat gali pasiskiepyti sustiprinančiąja doze. Ji gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo paskutinio skiepo arba teigiamo PGR tyrimo rezultato, priklausomai nuo to, kuris faktas yra vėliausias.