Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas reformai pažėrė kritikos. Pasak jo, po reformos prireiks daug daugiau skubiosios pagalbos gydytojų, kurių šiuo metu į darbą pritraukti neįmanoma.
Be to, R. Rastausko teigimu, iš ministerijos trūksta ir apmokėjimo už paslaugas.
„Su dienos chirurgija užsiimame jau seniai, dabar reformoje ji irgi skatinama. Tačiau, jei jau skatinama, reikia ir apmokėti už tas paslaugas. Pernai metais negavome 17 tūkstančių eurų, šiemet sutartinę sumą padidino, bet ją vėl viršijome. Lyg ir žadama dabar apmokėti, jei taip bus, tada bus paskatinimas daugiau paslaugų teikti“, – susitikime sakė Pasvalio ligoninės vadovas.
Pasak R. Rastausko, nors Joniškio ligoninė veikia puikiai, tačiau tą patį padaryti kituose rajonuose bus daug sudėtingiau.
„Joniškis yra pavyzdinis reformos rajonas. Nors ir neliko reanimacijos ir chirurgijos skyriaus, ligoninė puikiai dirba, atlyginimai geri, operacijų skaičius didelis. Bet įsivaizduokite, kad jums reikėtų daryti tą patį, jei neturėtumėte nė vieno skubios medicinos gydytojo.
Šiuo metu Pasvalyje lieka 3 gydytojai – chirurgas, terapeutas ir reanimatologas. Kol sugebame išsilaikyti su esamu paslaugų kiekiu, tol gerai. Duosiu pavyzdį – budžiu kaip chirurgas, priėmime yra dar terapeutas. Jam priėmime yra 3 ligoniai, man 2 ligoniai priėmime, ir vienas miršta terapiniame skyriuje. Joniškio atveju, 5 ligonius tas vienintelis skubios medicinos gydytojas turėtų palikti ir bėgti pas tą vieną“, – kalbėjo gydytojas.
Todėl tokią ligoninę Pasvalyje, kokia dabar yra Joniškyje, gydytojas matytų tik vienu atveju.
„Tokią savo ligoninę kaip dabartinis pilotinis projektas Joniškyje, matyčiau tik vienu atveju, jei gaučiau mažiausiai 4 skubios pagalbos daktarus. Tada toks modelis pas mane būtų taikomas, jei be jų – sunkiai įsivaizduoju. […] Bet jų trūksta net Panevėžyje. Tai į Pasvalį jų tikrai nepritrauksime“, – sakė R. Rastauskas.
Tuo metu Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė kritikos reformai turėjo nedaug. Visgi šiuo metu, pasak jos, didžiausiu iššūkiu tampa komunaliniai mokesčiai ir pinigų trūkumas ligoninėse.
„Mus labiausiai vargina buitiniai dalykai – elektra, dujos, šildymas. 4 kartus išaugo dujų sąskaitos, 5,5 karto – elektra. Tikrai sudėtinga, šis žiemos periodas mums bus labai sunkus. Bet tas pats, tikriausiai, visose gydymo įstaigose“, – sakė J. Seiliuvienė.
Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas susitikime pasakojo, kad regionuose didele problema tampa medikų pritraukimas į ligonines. Dėl šios problemos gydytojas mato kompleksines priežastis. Visų pirma, pasak jo, apie regionų ligonines jau studijų ir rezidentūros metais suformuojamas itin nepalankus įvaizdis.
„Dėl to, kai mums pagaliau pavyksta čia prisikviesti specialistus, jie nustemba, sako, kad jei būtų žinoję anksčiau, būtų čia anksčiau atvažiavę“, – kalbėjo M. Gedminas.
Jo teigimu, norint prisitraukti gydytojus į regionus, labai svarbu sukurti gerą aplinką bei turėti tinkamus, naujus tyrimų aparatus, kad ir rajonuose gydytojai galėtų atlikti modernius tyrimus bei realizuoti save. Kartais, pasak M. Gedmino, ne atlyginimas, o būtent reikiamos technikos nebuvimas tampa lemiančiu faktoriumi neatvykti dirbti į regioninę ligoninę.
Kritikos M. Gedminas pažėrė ir medicinos universitetams bei rezidentūrai. Kaip pasakojo medikas, rezidentūros metais jam teko atlikti ne ne skubios pagalbos gydytojo darbą, o daugiausiai laiko praleisti konsultuojant ambulatorinius pacientus, ką turėtų daryti šeimos gydytojas. Negana to, net būdami rezidentai bijo vieni pasilikti budėti, o tai rodo, kad studijų kokybė nėra patenkinama.
„Mes iš medicinos universitetų išeiname nepasiruošę pilnai vykdyti savarankišką praktiką“, – konstatavo M. Gedminas.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas susitikime pasakojo, kad ši reforma nebus galutinis taškas pokyčiams.
„Dažnai girdžiu klausimą, o kas bus po šitos reformos. Pasaulis, taip pat ir sveikatos priežiūra, yra nuolatinėje reformoje, pokyčiai vyksta nuolat. Sveikatos priežiūra visada juda, kaip ir kitos sferos. Todėl nereikia galvoti, kad po reformos visi pokyčiai bus baigti“, – sakė A. Pečkauskas.
Pasak jo, į regionus dažniausiai dirbti grįžta tie, kurie iš čia išvažiavo į kitus miestus studijuoti, todėl tai turėtų būti matoma kaip viena iš galimybių pritraukti gydytojus atgal. A. Pečkausko teigimu, ligoninėms reikėtų palaikyti ryšį su studijų įstaigomis ir po studijų aktyviai kviesti grįžti studentus į regionų ligonines.
Diskusijoje buvo užduotas klausimas ir dėl gydytojų bei slaugytojų trūkumo Lietuvoje. Pasak viceministro, nors pagal rodiklius medikų turime pakankamai, realybėje jaučiamas jų trūkumas.
„Lietuvoje mediciną studijuoja ir užsienio studentai, todėl tas skaičius neatspindi tikrosios situacijos. Jei žiūrime į skaičius bendrajai populiacijai 10 tūkstančių gyventojų, Lietuva yra gana aukštai. Bet, jei žiūrime į laisvas darbo vietas, gydytojų reikia, jų trūksta, nors 10 tūkstančių gyventojų jų atrodo per daug.
Didžiausia problema yra su slaugytojoms, kurių trūksta ir prognozėse trūks dar daugiau. Tačiau tiek ministerija, tiek kolegijos imasi veiksmų, kad prognozės dėl trūkumo netaptų realybe. Gerėja darbo sąlygos, daugėja priimamų slaugytojų studijuoti, vystosi lyderystės judėjimas, kas sukuria iš „sesutės“ į slaugytoją, kaip atskiros specialybės žmogų“, – sakė A. Pečkauskas.
Viceministras komentavo situaciją ir dėl skubios pagalbos gydytojų rengimo. Pasak jo, šiuo metu skubios medicinos rezidentūrą baigė 50 specialistų. Ir nors jų reikia daugiau, planuojama, kad per ateinančius 5–6 metus situacija turėtų tapti geresne, mat rezidentūros vietų skaičius šios srities gydytojams auga.