Tai teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė.
Ugnies atradimui neprilygsta jokios naujosios technologijos
„Kalbant apie maistą, pirmiausiai turbūt reikėtų pradėti nuo filosofijos. Dar Antikos laikų filosofas Sokratas sakė: „Jeigu duosime žmonėms maisto, kuriuo jie mito iki tol, prie kurio buvo pripratę jų protėviai, ir jeigu mes visa tai perduosime savo vaikams, jie turės nuostabų gyvenimą“. Kad žmogaus mityba ir žmogaus evoliucija yra neatsiejami dalykai, galime matyti iš iškastų kaulų, rekonstruotų duomenų. Šiuo atžvilgiu reikšmingiausi duomenys susiję su mūsų smegenų dydžiu, kuris palaipsniui didėjo, ir dantų kramtomojo paviršiaus plotu, kuris mažėjo, nes pradėjome valgyti daugiau švelnesnio, geriau apdoroto, greičiau sukramtomo maisto“, - teigė mokslininkė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.
Anot pranešėjos, per evoliucijos istoriją įvyko keletas ypatingų dalykų, kurie pakeitė žmogaus, jo kūno ir smegenų raidą.
Jos teigimu, mūsų paveldėtas genomas iš esmės beveik nekito pastaruosius 120 tūkst. metų, o fizinis kūnas – maždaug 30 tūkst. metų, todėl faktas, kad 100 metų mes turime truputį kitokį gyvenimą, evoliucijos mastais dar labai mažai ką reiškia. Ir tiems, kurie kritikuoja mūsų virtuvę, reikėtų pasakyti, kad esame čia todėl, kad taip maitinamės.
Kodėl mes nesame žaliavalgiai
Kaip žmogų paveikė perversmas mityboje? Pasak J. Tutkuvienės, išanalizavus visus duomenis, tampa akivaizdu, kad žmogus iš visų primatų turi pačią kokybiškiausią mitybą, t. y. pagal savo kūno dydį jo kalorijų kiekis subalansuotas geriausiai. Kita analizė parodė, kad žmogus, lyginant su kitais primatais, pagal savo ūgį ir masę turi santykinai patį mažiausią virškinimo traktą.
„Tai atsakymas, kodėl mes nesame visiški žaliavalgiai. Šioje stadijoje mes buvome prieš keliolika milijonų metų. Tačiau kai žmogus pradėjo gamintis tokį maistą, kurį galėjo geriau ir greičiau suvirškinti, virškinamasis traktas pradėjo redukuotis. Lyginant su žmogaus ūgiu, žarnų sumažėjo maždaug 2-3 kartus. Pavyzdžiui, karvė turi 4 dalių skrandį, o jos žarnyno ilgis, lyginant su jos dydžiu, 3 kartus ilgesnis nei žmogaus. Beje, mėšlavabalio žarnyno ilgis, lyginant su jo kūno dydžiu, yra 13 kartų didesnis nei žmogaus.
Jei kūdikis pakankamai riebus, jos smegenys vystosi gerai
Pasak J. Tutkuvienės, visoje mūsų evoliucijoje galima pateikti dar keletą esminių lūžių, kurie rodo, kokia svarbi yra mityba. Pavyzdžiui, dar prieš 10 tūkst. metų žmonės nesimaitino pienu ir netoleravo laktozės. Atsiradus gyvulininkei, atsirado poreikis išsiugdyti toleranciją laktozei, todėl maždaug prieš 10-9 tūkst. metų situacija pasikeitė – atsirado daugiau laktozę toleruojančių žmonių. Afrikoje šie procesai įvyko vėliau – maždaug prieš 2700-2800 metų. Ir iki šiol tiek Afrikos, tiek Azijos tautos, taip pat Amerikos indėnai laktozę toleruoja daug mažiau nei šiaurės gyventojai.
„Dar vienas svarbus dalykas, susijęs su drastišku mitybos pasikeitimu, - endogeninės askorbo rūgšties (vitamino C) sintezės praradimas. Prieš 40 mln. metų visi tuomet egzistavę gyvūnai vitamino C gebėjo pasigaminti endogeniniu būdu, t. y. patys. Tačiau gyvybė tuo metu klestėjo regionuose, kurie buvo labai žali, juose buvo daug vaisių ir daržovių, taigi ir vitamino C, todėl šis mechanizmas buvo prarastas, mat jis buvo nereikalingas, o atsilaisvinusi energija buvo naudojama smegenims brandinti.
Visa tai buvo labai gerai iki ledynmečio. Mes puikiai žinome, ką reiškia negebėjimas sintezuoti vitamino C, kai nėra nei daržovių, nei vaisių. Pažeidžiama kolageno ir elastino skaidulų sintezė ir kraujagyslės tampa labai pralaidžios. Taigi už viską evoliucijoje reikia mokėti. Prasidėjo atvirkštinis procesas – evoliucijos metu buvo atrenkami tokie žmonės, kurie sugebėjo elastino skaidulų trūkumą kompensuoti lipoproteinais. Taigi nuo ledynmečio laikotarpio su visais organizmo mechanizmais mes pradėjome linkti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos link“, - pasakojo pranešėja.
Nors lipoproteinai užkemša kraujagysles, jie labai svarbūs smegenims ir sėklidėms, todėl tuo metu kilo intelekto koeficientas ir didėjo vaisingumas. Prieš 2,5 mln. metų žmogaus smegenys padidėjo keturgubai – tai buvo didžiulis šuolis. Kitoks nei primatų kūno masės ir smegenų santykis lėmė visiškai kitokią gyvenimo kokybę, trukmę, naujagimių brendimą ir mirtingumą.
Geležies amžiaus kūno proporcijas vėl pasiekėme tik sovietmečiu
Anot pranešėjos, šiandieninis pasaulis yra įvairus. Pavyzdžiui, tolimoje šiaurėje gyvenančių žmonių organizmas daug geriau skaldo riebalus, tad jiems riebus maistas nedaro didelės žalos. Jei tokį maistą gautų Viduržemio jūros gyventojai, jie jau būtų išmirę. Yra populiacijų, kurių protėviams nuo amžių amžinųjų stigo maisto, todėl išliko tik tie, kurie sugebėjo įsisavinti kiekvieną kaloriją, taigi susiformavo taupusis genotipas. Šiandien, kai atsirado maisto perteklius, viskas baigiasi nutukimu, antro tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei kitais nemalonumais. Taigi yra didžiulis neatitikimas tarp modernaus gyvenimo stiliaus ir iš paleolito mūsų paveldėto genų antstato, juolab kad keičiasi ne tik maistas, bet ir fizinis aktyvumas.
„Įdomu, kad geležies amžiuje turėjome tokį ūgį ir kūną, kokį po to pasiekėme tik apie 1970-tuosius metus. Geležies amžius buvo vienas iš klestėjimo laikotarpių – klimatas buvo labai geras, mityba buvo labai turtinga proteinais. Kalbant apie šiuos laikus, kai Lietuvoje 1999-2002 m. buvo ekonominis nuosmukis ir mes mažiausiai valgėme mėsos, nutukimo lygis buvo pats mažiausias. Dabar jau pradedame pasiekti sovietmečio lygį – 1985-uosius metus. Tai dar nėra labai blogai, bet būtų gerai jau sustoti“, - sakė mokslininkė.