„Tikime, kad šioje srityje tikrai pasiektume pažangos ir padidintume donorystei pritariančių asmenų skaičių. Nes vis dėlto dabar, paskutinės apklausos duomenimis, apie trečdalis žmonių nesutinka ir nepritaria donorystei. Tad mes manome, kad šis modelis yra tikrai labai teigiamas pokytis ir tą jau parodė daugybės šalių pavyzdžiai“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė Lietuvos nacionalinio transplantacijos biuro komunikacijos atstovė.
Pasak idėjos iniciatorės parlamentarės Jurgitos Sėjonienės, šiuo metu Lietuvoje yra išduota apie 42 tūkst. donorų kortelių, mirusių yra daugiau nei 300 žmonių, tačiau iš jų vos septyni tapo donorais ir tik dvi donacijos buvo efektyvios. I. Abromavičienės teigimu, turima donorystės kortelė šiuo metu Lietuvoje yra tik simbolinė.
„Tai, kad žmogus turi kortelę, rodo asmeninį apsisprendimą. Galutinį sprendimą vienu ar kitu atveju priima artimieji. Tai donoro kortelės yra žmogaus apsisprendimo įrodymas, simbolis. O kai žmogus miršta, yra kitas svarbus dalykas – kiekvienas asmuo vertinamas individualiai ir ne kiekvieno žmogaus organai yra tinkami transplantacijai ir yra geros būklės“, – situaciją komentavo I. Abromavičienė.
Siūlomoje iniciatyvoje organai po mirties galėtų būti transplantuojami ir tuo atveju, jei pats žmogus iki mirties neišreiškė noro būti donoru. Vis tik, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, gydytojas, kunigas Andrius Narbekovas skeptiškai vertina iniciatyvą ir pabrėžia, jog donoras yra dovana, todėl įpareigojimas aukoti organą supriešintų visuomenę.
„Mes pažeidžiame donorystės principą, nes donorystė yra dovanojimas ir kai kalbame apie donorystę, mes išreiškiame, kad žmogus yra autonomiška ir kad šis principas yra neginčijamas. Ir medicinoje tai turi būti paisoma, kad pacientas turi sutikti ir norėti tapti donoru. Manau, kad su nauju modeliu sugadinsime visą donorystės procesą vien dėlto, kad žmonės supranta donorystę kaip laisvą“, – aiškino jis.
„Mes čia supriešiname ligonius su likusia visuomenės dalimi. Ligoniai taip pat norėtų gauti dovaną, o ne taip, kad kažkokiu principu paimtą organą be žmogaus valios išreiškimo ir tie modeliai nesprendžia esmės“, – pridūrė VDU profesorius.
Anot jo, lieka tik įsivaizduoti, kiek įsigaliojus naujajam modeliui Lietuvoje būtų skandalingų istorijų.
„Manau, kad čia yra labai neatsakingas sprendimas ir nereikėtų įtraukti kaip įkaitų pacientų, kurie tikrai nenorėtų, kad jiems organai atitektų bet kokia kaina. Jie turi sulaukti dovanos“, – pridūrė A. Narbekovas.
Primename, kad šiuo metu Lietuvoje svarstoma keisti organų donorystės modelį – parlamentarai nagrinėja pasiūlymą, kuris kiekvieną žmogų laikytų potencialiu donoru. Tokiu atveju organai po mirties galėtų būti transplantuojami be žmogaus sutikimo iki mirties.
Šiuo metu mirusio žmogaus organus galima transplantuoti tik tuo atveju, jei žmogus iki mirties buvo išsiėmęs donoro kortelę arba jau po mirties artimieji duoda tokį sutikimą.