V.Jerofejevo Venička iš „Maskva-Petuškai“ tikrai užsigautų, o girtuoklis iš J.Pilch knygos „Stiprusis angelas“ nudžiugtų, nes, pasak jo - „...nėra jokios gėrimo filosofijos, yra tik gėrimo technika“.
Tvirtinimas, kad vien susilaikymas nuo pagiriojimosi alkoholiu gali apsaugoti nuo priklausomybės, yra tiesiog melagingas, vienamatis ir pavojingai plokščias, nes skatina iliuziją, kad gerti ir pasigerti yra ne tik nežalinga, bet ir normalu.
Šiuolaikinė mokslinė alkoholizmo tipologija išskiria keturis ar net penkis skirtingus geriančiųjų tipus, kuriuose persipina genetiniai, psichologiniai, kultūriniai, socialiniai veiksniai. Kartais paveldimas pažeidžiamumas toks ryškus, o alkoholio poveikis toks dramatiškai stiprus, kad negelbsti nei saugi aplinka, nei deramas auklėjimas (pav. Cloninger II tipo priklausomybės atveju).
Moksliniai tyrimai liudija, kad priklausomybės fenomenas tiesiogiai susijęs su išgeriamo alkoholio kiekiu bei paties išgėrimo pobūdžiu. Trumpai tariant, kuo daugiau, greičiau ir dažniau išgeri, tuo didesnė rizika tapti priklausomu. Subjektyviai jaučiamas apsvaigimo pojūtis nėra patikimas rodiklis – jis kinta kartu su metais ir yra iškreipiamas pakitusios pusiausvyros neuromediatorių sistemose.
Skelbiantieji pachmielo stebuklą nežino ar apsimeta nežiną, kad negebėjimas susilaikyti nuo pachmielinimosi atsiranda dėl pakitusios smegenų savireguliacijos. Net po vienkartinio pasigėrimo pokyčiai smegenyse atsistato per kelias savaites, o išgėrimams kartojantis pakitimai tampa negrįžtami. Itin žalingas savaitgalinis „juodas nusigėrimas“ (ang. binge-drinking), kai per trumpą laiką išgeriamas nemažas alkoholio kiekis (pav. per 2 valandas 6 vienetai moterims ir 7-8 vienetai vyrams).
Standartiniu alkoholio vienetu laikoma 10 ml arba 8 g gryno etanolio (pagal Didžiosios Britanijos metodiką). Alkoholio vienetus viename šimte mililitrų gėrimo paskaičiuosime gėrimo stiprumą procentais padalinę iš dešimties.
Išties tėra vienas vaistas nuo priklausomybės – visai negerti arba gerti, prisilaikant „saugių“ kiekių. Vyrams rekomenduojama apsiriboti dviem, o moterims – vienu alkoholio vienetu per dieną; bent dvi dienos per savaitę turėtų būti visai blaivios. Savaitinio kiekio negalima sustumti į vieną ar kelias dienas.
O didžiausia kliūtimi blaivinant Lietuvą yra diletantiškas požiūris į alkoholį, kylantis iš provincialios visažinystės ir nepagarbos mokslui.