Ne į fantastikos skiltį patekote. Tokios operacijos jau dešimtmetį taikomos Prancūzijoje bei Brazilijoje, o nuo šių metų jau ir Klaipėdoje.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės chirurgai džiaugiasi šiemet jau atlikę tris tokias krūties atkūrimo operacijas.
Nauja krūtų atstatymo galimybė – savais audiniais
Krūtys atstatomos dviem būdais – savais audiniais arba implantais. Pastarasis būdas Lietuvoje naudojamas dažniausiai, tačiau jis nėra pigus. Santaros klinikose nuo 2013 metų taip pat atliekamos krūtų rekonstrukcinės operacijos naudojant pilvo audinius.
Respublikinė Klaipėdos ligoninėje jau nuo 2008 m. atliekamos krūtų rekonstrukcijos savais audiniais. Naudojami pasukamieji lopai su maitinančiomis kraujagyslinėmis „kojytėmis”: TRAM (maitinančioji „kojytė” yra tiesusis pilvo raumuo) ir TDL.
Nuo šių metų šioje įstaigoje pradėtas taikyti naujas metodas – mini TDL su riebalų persodinimu. Šio metodo esmė – du senai žinomi būdai modifikuoti ir sujungti siekiant atkurti didesnio tūrio krūtį nenaudojant implanto.
Pirmą pašalintos krūties rekonstrukciją mini TDL (torakodorzaliniu) lopu su riebalų persodinimu Respublikinės Klaipėdos ligoninės chirurgai atliko šių metų spalio 24 dieną.
Krūties rekonstrukcija naudojant riebalus – kas tai?
Dar šiemet, rugsėjo mėnesį Klaipėdos chirurgai dalyvavo Prancūzijoje vykusiame kongrese, kur buvo pristatyta, kaip du gerai žinomus metodus – riebalų persodinimą ir plačiojo nugaros raumens lopo persodinimą – sujungti ir panaudoti įvairaus dydžio krūties atkūrimui.
Prieš operaciją moteris užmiega būdama su dviem savomis krūtimis – viena iš jų „serganti“. Vienos operacijos metu pašalinama viena iš krūtų. Vėliau nuo įvairių moters kūno vietų, dažniausiai klubų, sėdmenų ir pan. nusiurbiami riebalai. Gydytojai sako, kad net ir nuo pačios liekniausios moters yra ką nusiurbti, tad šiuo aspektu problemos nebūna.
Iš nusiurbtų riebalų gydytojai nugaros raumens paodžio vietoje, numatytame lope, suformuoja naują krūtį. Riebalų suleidžiama tiek, kad susiformuotų tinkama krūties forma ir dydis būtų panašus į likusią savą krūtį – apie 150-300 ml, o kartais tai siekia net iki 500 ml. Riebalų naudoti reikia šiek tiek daugiau negu reikėtų, nes vėliau dalis jų neprigyja.
Toks naujas darinys ant moters nugaros būna tik 10-30 minučių, netrukus jis perkeliamas į pašalintosios krūties vietą.
Kas lieka donorinėje vietoje, nugaroje, kai persodinami audiniai?
Chirurgė Miglė Stakytė skuba paaiškinti: „Žmogaus oda yra elastinga, todėl panaudojus nedidelę odos dalį, o susidaręs defektas užsiuvamas. Donorinio lopo aukštis parenkamas pagal moters nešiojamų liemenėlių tipą, kad likęs randas pasislepia už liemenėlės, todėl jo praktiškai nesimato.“
„Jei moteris turi dideles krūtis, tai procedūrą reikės kartoti, nes daugiausia, ką mes galime padaryti, tai C ar D dydį, o didesnes krūtis antru etapu reikės pakartotinai papildyti riebalinėmis ląstelėmis“, – sako M. Stakytė.
A. Kasiliauskas priduria: „Galima sveiką krūtį pakoreguoti – kilstelėti arba sumažinti, kad atsirastų simetrija su nauja krūtimi.“
Tokia operacija trunka 5-7 valandas.
Jeigu krūties šalinimo operacijos metu buvo išsaugota oda ir spenelis, jį galima pritaikyti naujai suformuotai moters krūčiai. Tokiu atveju krūtis atrodo visiškai natūraliai.
„Jei mes dėl ligos negalime palikti spenelio ir turime šalinti krūtį su speneliu, tai tada spenelis tos pačios operacijos metu neformuojamas. Praėjus maždaug pusmečiui tam, kad mūsų naujai suformuota krūtis įgautų tikrą formą, kokioje ji bus visada ir kad spenelis nebūtų suformuotas per aukštai, atskiros operacijos metu suformuojamas naujas spenelis ir areolė “, – sako M. Stakytė.
Moteris netekties niekada nepamiršta
Krūties rekonstrukcija savais audiniais yra dviejų būdų – naudojant laisvus odos poodžio lopus (pilvo apatinės dalies, tokį metodą nuo 2013 metų naudoja Santaros klinikos) bei lopus su maitinančiosiomis kraujagyslinėmis kojytėmis (plačiojo nugaros raumens lopas). Pastarąsias operacijas nuo šių metų spalio pradėjo atlikti Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai.
„Krūtų atstatymo savais audiniais operacijų metu naudojami įvairūs savų audinių lopai (odos dalis su paodžiu ir raumens nedidele dalimi). Lopas gali būti paimtas iš įvairių organizmo vietų, net iš neįtikėtinai atrodančių, pavyzdžiui, šlaunies vidinio paviršiaus, sėdmens, pažasties srities ar kitų vietų – pasakoja chirurgas Algirdas Kasiliauskas.
– Tai dažniausiai būna „laisvi lopai“, kuriuos persodinant naudojama sudėtinga mikrochirurginė technika reikalinga susiūti maitinančias kraujagysles. Tačiau tai yra šiek tiek rizikinga dėl lopo neprigijimo.“ Laisvų lopų metodika taikoma Santaros klinikose.
Klaipėdos gydytojai pasakoja, kad krūtys atstatomos gali būti ir vienmomentės operacijos metu – t. y., kai „serganti“ krūtis pašalinama ir tos pačios operacijos metu rekonstruojama nauja krūtis.
Pasitaiko atvejų, kai pirmu etapu šalinama krūtis, tada taikomas visas priešvėžinis gydymas ir tik po to, kitos operacijos metu atstatoma krūtis. Tai vadinama atidėta krūties rekonstrukcija. Tad moteriai kurį laiką tenka pagyventi be vienos krūties.
„Geriausias variantas – krūties atstatymas pačios operacijos metu, t. y vienmomentė operacija, nes tokiu atveju pacientė nepatiria psichoemocinio šoko ir savęs suvokimo skirtumo. Nors kai kurie, ypač plastikos chirurgai, teigia, kad geresnis savęs vertinimas ir pasitenkinimas rezultatu būna tada, kai krūties rekonstrukcija būna atidėta, – sako chirurgė M. Stakytė.
– Jei rekonstrukcija būna atidėta ir kurį laiką moteris gyvena be krūties, naująją vėliau suformuotą krūtį moteris supranta kaip didesnę vertybę ir labiau džiaugiasi.“
Respublikinės Klaipėdos ligoninės chirurgai pasakoja, kad psichologai yra išaiškinę – net ir po 15 metų nuo krūties pašalinimo dėl ligos, moterys su tuo nesusitaiko.
„Jos niekada nepamiršta šios psichologinės ir estetinės problemos, – pastebi Respublikinės Klaipėdos ligoninės chirurgas A. Kasiliauskas. Jei dėl ligos reikia šalinti visą krūtį, o ne jos dalį, tuomet mes privalome stengtis krūtį atstatyti."
Respublikinės Klaipėdos ligoninės chirurgė M. Stakytė priduria, kad dėl krūties pašalinimo netgi gali keistis moters charakteris – dažnai jos tampa kompleksuotos, atsiskyrusios, nepasitikinčios savimi.
Moterys vis labiau švyti
Gydytojai sako, kad atliekant krūtų atkūrimo operaciją naudojant savus moters riebalus – rizika yra minimali. „Bet kuri intervencija turi šiek tiek rizikos. Net ir kraujo paėmimas iš venos gali būti rizikingas vienam iš milijardo. Šiuo, krūties rekonstrukcijos atveju, gali būti šioks toks lopo nejautrumas, kas retai pasitaiko“, – sako chirurgas A. Kasiliauskas.
Retai, tačiau gali būti odos ar spenelio nekrozė (neprigijimas), žaizdos infekcija, kaip ir kitų operacijų metu.
„Prie to galima pridėti riebalų nusiurbimo rizikas, tačiau jos labai retai pasitaiko. Tokia krūties rekonstrukcija yra saugiausias iš visų metodų, kuriais atkuriamos krūtys. Net ir dedant implantą, galime turėti komplikacijų – implantas gali iškristi, būti infekcija ir pan., – pasakoja gydytoja M. Stakytė. – Bet kada organizme gali kažkas atsitikti, nes mes dirbame su gyvais žmonėmis, todėl ne visada galima prognozuoti, kaip jie elgsis ir kaip pat organizmas reaguos į intervenciją.“
Gydytojai pasakoja, kad jų įstaigoje tokias operacijas turėjusios moterys kaskart sutiktos vis labiau švyti. „Sužinojusios, kad joms reikės šalinti krūtį, jos buvo sukrėstos. Nors tokia operacija jos labai abejojo, dabar, kai jos ateina persirišti žaizdų, matome, kaip žiba jų akys, nuotaika vis gerėja, jos džiaugiasi rezultatu, – pasakoja gydytoja M. Stakytė. – Žinoma, ankstyvi pooperaciniai rezultatai kol kas gražūs tik gydytojui, nes dar matosi šviežūs randai, patinimai, mėlynės, tikrasis vaizdas pasimatys tik po kelių mėnesių.“
Išnykus pooperaciniams nepatogumams, moterys išlieka aktyvios ir dėl rekonstruotos krūties nejaučia diskomforto.
Klaipėdos chirurgai pasakoja, kad Prancūzijoje vykusiame kongrese vienas iš profesorių pristatė 10 metų rezultatus: riebalų persodinimas nepadidina vėžio rizikos ir nesukelia recidyvo naujai suformuotoje krūtyje.
„Tokios operacijos pasaulyje atliekamos 10 metų, todėl tai pakankamai šviežias dalykas, mokslinių tyrimų daug nėra, tad specialistai abejoja, ar persodintos kamieninės ląstelės nesukels kažkokių komplikacijų, – sako gydytoja M. Stakytė. – Nors per dešimtmetį kai tai yra taikoma nėra pastebėta, kad sukeltų vėžį ar kažkokių kitokių komplikacijų.“
Kuo savi riebalai geriau?
Klaipėdos gydytojai lygina krūties rekonstrukciją su implantu ir savais audiniais – apatine pilvo dalimi bei moters riebalais.
Pirmiausia – savais riebalais kur kas pigiau. Krūties rekonstrukcija privačioje klinikoje gali kainuoti apie 3000 eurų. Viešoje įstaigoje (šiuo metu tik Vilniaus Santaros klinikose) operacija vėžiu sirgusioms ar sergančioms moterims kompensuojama, tačiau pačioms reikia įsigyti implantą.
Krūties rekonstrukcija savais riebalais kompensuojama valstybės, nes krūties rekonstrukcija viešojoje gydymo įstaigoje draustiems asmenims nekainuoja, o šiuo atveju naujas krūties tūris paimamas iš pačios moters.
Gydytoja M. Stakytė taip pat pasakoja, kad implantas visgi yra svetimkūnis, o jo forma nekinta.
„Moterys gi svorio tai priauga, tai numeta svorio, tad sveikoji krūtis taip pat – tai didėja, tai mažėja, o implantas nekinta, jis visą laiką būna toks, koks įdedamas“, – komentavo gydytoja.
Implantas neturi „natūralaus audinio kritimo“.
„Po operacijos dėl krūties vėžio gana dažnai reikalingas ir spindulinis gydymas, todėl labai didelė rizika, kad implantas sustandės, pakeis formą ar „susiraukšlės“. Taip dažnai nebūna, tačiau rizika yra“, – sako gydytojas A. Kasiliauskas.
Naudojant apatinę pilvo dalį, dažnai pasitaikanti komplikacija – seroma donorinėje vietoje (žaizdos gilumoje iš audinių besiskiriantis skaidrus skystis), hematoma (ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių), hipertrofinis, keloidinis pooperacinis randas, žaizdų infekcija, dalinis lopo netekimas, labai retai – visiškas lopo netekimas ir kt.
Pigiausia ir paprasčiausia alternatyva krūties netekus – išorinis implantas, kuris dedasi į liemenėlę, tačiau ją nusiėmus, nusiima ir implantas, moterims sunku atsikratyti baimės, kad implantas iškris, pasislinks, krūtinė bus nesimetriška, o taip pat implantas neišpildo iškirptės.
Krūtų atstatymo operacijas naudojant moters riebalus Lietuvoje vieninteliai kol atlieka Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Pilvo ir Endoskopinės chirurgijos skyriaus gydytojai. Operavusi komanda: gydytojai chirurgai – Algirdas Kasiliauskas, Miglė Stakytė; gydytoja anesteziologė-reanimatologė Jurgita Sorakienė.
