Alkoholis suskaidomas tik po 12 valandų
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos Sigitos Goštautaitės teigimu, teorijų, per kiek laiko organizmas išsivalo nuo alkoholio, yra daug, tačiau ji linkusi manyti, kad vienintelė pagrįsta: kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido individualiai. Mat kiekvieno žmogaus fermentinė sistema skiriasi, be to, turi įtakos įvairūs veiksniai – ką žmogus valgė, kaip dažnai jis vartoja alkoholio, t. y. kokia jo organizmo tolerancija alkoholiui (dažniau išgeriančių žmonių organizmas skaldo alkoholį greičiau, t. y. per tą patį laiką suskaldo didesnį kiekį alkoholio). Pastebėta, kad dauguma moterų turi silpnesnę fermentinę sistemą alkoholiui skaidyti.
Teigiama, kad taurė vyno – juokingas alkoholio kiekis, po kurio drąsiai sėdasi už vairo. Ar iš tiesų jie nerizikuoja?
„Jei važiuos iš karto, gali būti visko, todėl po tos taurės vis dėlto turėtų praeiti tam tikras laiko tarpas. Jei vakare buvo rimtas išgėrimas ir žmogus nori vairuoti ryte, reikėtų atkreipti dėmesį, kada buvo baigta gerti paskutinė taurė. Daugumai žmonių nuo paskutinės taurės turi praeiti 12 val., kad alkoholis tikrai būtų suskaldytas, atskirais atvejais gali reikėti ir daugiau laiko. Jei geriant buvo valgomas riebus ir gausus maistas, alkoholis iš skrandžio į kraują rezorbuojasi lėčiau, taigi ir skaidomas jis bus ilgiau. Gersime ant tuščio skrandžio, alkoholis į kraują patenka labai greitai. Tokiu atveju greitai apgirstama, bet ir greičiau išsiblaivoma. Jei su alkoholiu daug geriama vandens, jo koncentracija praskiedžiama. Nors vanduo skaidymo greičio nedidina, bet kraujyje alkoholio koncentracija pasidaro mažesnė. Taigi paėmus kraują bus, pavyzdžiui, nustatytos ne 2 promilės, o mažiau. Ir žmogus, natūralu, jausis mažiau girtas“, - aiškino toksikologė.
Ar tiesa, kad norint pernelyg neapgirsti ir neturėti nemalonių pasekmių, reikėtų nemaišyti stiprių ir silpnų gėrimų? Pasak medikės, tiek vienuose, tiek kituose gėrimuose yra to paties alkoholio, skiriasi tik koncentracija. Kita vertus, silpnesnio gėrimo juk geriama daugiau, o stipresnio mažiau, taigi gryno alkoholio dažniausiai išgeriama tiek pat.
„Maišant iš tiesų apgirstama greičiau, tačiau aš tai siečiau ne su pačiu maišymu, o su tuo, kad žmogus, pats to nejausdamas, maišydamas gėrimus alkoholio išgeria daugiau ir fermentai neatlaiko.
Juk tai organizmui nereikalinga medžiaga, todėl organizmas pernelyg nesistengia prie jos prisitaikyti. Tiesa, vartojant alkoholį dažnai, fermentai treniruojami ir suaktyvėja.
„Tik paskutinėje alkoholizmo stadijoje organizmas nustoja skaldyti alkoholį ir žmogui apgirsti užtenka labai mažų kiekių. Tuo tarpu antroje stadijoje tolerancija alkoholiui labai pagerėja ir žmogus be didelių pasekmių gali išgerti didžiulius kiekius. Taip žmonės apsigauna – mano, kad alkoholis jiems ne problema, nors tai jau rimtos priklausomybės požymis, labai blogas simptomas. Vidutinis žmogus alkoholio poveikį jau turėtų pajausti nuo 50 g. Anksčiau Lietuvoje 100 g stipraus gėrimo buvo laikoma didele dozė, deja, dabar nuo jos tik pradedama. Žmonės geria vis daugiau ir daugiau. Labai liūdna, bet taip yra – kol kas išgeriamo alkoholio kiekis Lietuvoje didėja. Šiuo metu vienam žmogui tenka apie 13 litrų gryno etanolio – ir čia priskaičiuojami net vaikai, be to, skaičiuojamas tik legalus alkoholis. O kiek naminukės išgeriama kaime? Tačiau pas mus patekę žmonės nepripažįsta priklausomybės ir dažniausiai tolesnių paslaugų atsisako. Mano, kad šįkart per daug išgėrė ir susitvarkys. Tik kai pas mus patenka trečią ar ketvirtą kartą jau patiki tuo, ką jiems sakome mes“, - svarstė S. Goštautaitė.
Kokia dozė yra saugi
Jei alkoholį palygintume su kokia nors kita narkotine medžiaga, kuri veikia specifinius receptorius centrinėje nervų sistemoje, etilo alkoholis specifinių poveikio vietų neturi, tačiau jis sugeba prasiskverbti pro visur, todėl turi tokį smarkų toksinį poveikį ir veikia visas organų sistemas. Labiausiai nukenčia kepenys, širdies ir centrinė nervų sistema: organai suriebėja, atsiranda elgesio, mąstymo sutrikimai. Ilgainiui alkoholis paveikia sąnarius bei raumenis.
Įdomu, kad pykinimas padauginus alkoholio dažniausiai atsiranda ne dėl kasos ar kepenų pažeidimų, nors stiprius gėrimus vartojantys žmonės dažnai turi tokių problemų, o dėl smegenų dirginimo. Taigi smegenys nukenčia pirmiausiai.
Paklaustas, ar po rimto išgėrimo vakare, galima sėsti prie vairo ryte, pašnekovas teigė, kad funkcinis smegenų gebėjimas atsistatyti yra daug spartesnis nei alkoholio skaidymas organizme. Formaliai žmogus jaučiasi prasiblaivęs, tačiau jo kraujyje alkoholio gali būti gerokai daugiau nei leidžia įstatymas. Mat kepenys neskaido daugiau nei 20 ml gryno alkoholio per valandą, t. y. reguliariai geriančio žmogaus kepenys per valandą gali suskaldyti apie 50 ml degtinės, negeriančio žmogaus – 10-15 ml. Taigi jei žmogus nėra užkietėjęs girtuoklis, butelį degtinės jo organizmas skaldys visą parą. Be to, sutrinka subjektyvūs pojūčiai. Žmonės, kurie išgėrę sėda prie vairo, paprastai mano, kad yra pakankamai blaivūs. Tačiau kuo dažniau geriama, tuo mažiau galima pasikliauti šiuo jausmu.
„Dauguma būdų, kaip greičiau išsiblaivyti, yra mitai, nes mes vis tiek blaivomės tam tikru greičiu. Per plaučius ir su šlapimu pasišalina tik mažoji dalis alkoholio, organizmui reikia jį suskaidyti. Tačiau jei geriant valgoma, manoma, kad kepenys šiek tiek apsaugomos ir joms lengviau skaidyti alkoholį. Kad procesas vyktų sėkmingiau, maiste turėtų būti daug angliavandenių. Alkoholio skilimą stabdo parūgštėjusi terpė, todėl jos šarminimas mineraliniu vandeniu arba tiesiog didesni skysčių kiekiai padeda sumažinti rūgštingumą. Taigi jei žmonės geria mažiau koncentruotą alkoholį arba kartu išgeria daugiau skysčių, jie jaučiasi geriau. Geriausia, kad skysčiai nebūtų gėli. Jie turėtų būti arba sūrūs, arba saldūs“, - sakė T. V. Kajokas.
Kas vyksta organizme esant skirtingam girtumo laipsniui
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų teigimu, suvartojus vos 5 g gryno alkoholio, gebėjimas orientuotis pablogėja nuo 20 iki 50 proc. Mažos alkoholio dozės slopina smegenų žievės centrus, todėl iš pradžių žmogus paprastai daug kalba, nori judėti. Alkoholis labai keičia žmogaus elgseną, net mažai išgėręs žmogus gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivus niekad nedarytų.
0,2 promilės alkoholio koncentracija kraujyje veikia jausmus ir nuotaiką. 0,5 promilės alkoholio žmogų atpalaiduoja, jis apsvaigsta, sumažėja jo vidinė kontrolė. Nuo šios alkoholio dozės žmogus gali prarasti gebėjimą sveikai protauti, taip pat susilpnėja ir jo koordinuoti judėjimo įgūdžiai.
0,8 promilės alkoholio veikia žmogaus raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius. Gali imti virpėti, o vėliau lyg sustingti veidas, rankos ir kojos. 1 promilės alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje veikia žmogaus judesius, jie tampa gremėzdiški ir nekoordinuojami, sparčiai silpsta žmogaus gebėjimas racionaliai protauti, įsiminti.
1,5 promilės alkoholio sukelia žmoguje neatsakingą elgesį, euforijos jausmą, žmogui pasidaro sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti. 2 promilės alkoholio žmogaus kraujyje smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos, nuo 4 promilės alkoholio kraujyje dažniausiai žmogus praranda sąmonę, o nuo 4,5 promilės alkoholio sulėtėja, vėliau visiškai sutrinka žmogaus kvėpavimas.
Priklausomai nuo žmogaus kūno svorio bei medžiagų apykaitos, bokalas alaus (500 ml) gali sukelti nuo 0,41 iki 1,5 promilės girtumo laipsnį, taurė vyno (200 ml) nuo 1,51 iki 2,5 promilės, taurė degtinės (100 ml) – daugiau kaip 2,51 promilės girtumą.
Žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai – vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų – 0,085 g/1 kg kūno svorio absoliutaus alkoholio. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės. Asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nerekomenduojama sėstis už vairo bent 12-15 valandų. Po išgertuvių smegenų veikla visiškai atsistato tik per 18-20 dienų, vadinasi, galutinai alkoholis pasišalina tik per tokį laikotarpį.