„Help!!! Kas tvarkėt vaikui dantis su sedacija?! Gal žinote, kiek davė vaisto? Mums pusantros suaugusio dozės (7.5mg). Su greitąja išvažiavom į ligoninę, reakcija buvo baisoka... Mąstau, gal perdozavo mums“, – uždaroje mamų grupėje feisbuke klausė šešiamečio mama.
Kaip vėliau sužinojo, jos sūnui nustatytas apsinuodijimas, kelias valandas lašinti skysčiai.
„Aš tai iš vis gailiuosi, kad pasirinkom gydymą su ta sedacija. Vaikas nerėkė, sėdėjo ramiai. Bet jau mašinoj toks neramus buvo, grižus namo vis norėjo kažkur eiti, nors ant kojų net nepastovėjo, galvos nelaikė... Kažką neaiškaus kalbėjo, kažkokius vaizdus matė, o tuo pačiu ir vangus buvo, išsižiojęs, kaip dingusios sąmonės... Man buvo siaubinga matyti tokį vaiką“, – dalijosi kita mama.
Buvo ir ginančių populiarėjantį pagalbos vaikui būdą: „Netiesa, po sedacijos daug vaikučių mačiau. Ir greitai lengva narkozė išsisklaido. Be panikos, mamytės“.
„Nesupykit už mano tokį išsireiškimą, bet tai kodėl jūs laukiat iki to laiko, kai dantukai tokie išgedę, kaip rašė viena mama, net iki nervų? Pradeda gesti, vedi pas odontologą...“ – kaip benzino į ugnį šliūkštelėjo dar viena mama, diskusiją pakreipusi didžiulių eilių pas odontologus pusėn. Tačiau po kiek laiko vėl grįžta prie sedacijos ir pasidalijimų patirtimi.
„Kas labiau bijo taisyt dantis – vaikai ar mamos? Man jau kaip mada atrodo tas taisymas su sedacija. Dabar užmėtykit mane akmenimis“, – juokavo į diskusiją uždaroje feisbuko grupėje įsitraukusi mamytė.
Kas ta sedacija?
Kas yra sedacija, kada naudojama, ar yra būdų jos išvengti ir kodėl tokie stiprūs šalutiniai poveikiai, DELFI klausė gydytojos odontologės Paulinos Naginytės.
„Sedacija yra centrinės nervų sistemos slopinimas, kurios metu išlieka visi apsauginiai refleksai, o pacientas pajėgus savarankiškai kvėpuoti, laikyti burną atvirą bei reaguoti į gydytojo nurodymus. Taikant šią priemonę pacientui pirmiausia tikimasi pakeisti jo elgesį dantų gydymo metu. Todėl būtina kruopščiai atrinkti, kuriems vaikams šis metodas bus efektyvus, kuriems – ne“, – komentavo gydytoja odontologė.
Sprendimas, kokiu būdu bus gydomas vaikas priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausi: vaiko amžius, gydymo procedūros apimtis, sudėtingumas, paciento baimės dydį ir sveikatos būklė.
„Svarbu įvertinti buvusias alergines ar kitokio pobūdžio ūmias reakcijas, vartojamus medikamentus, paciento ir jo šeimos narių ligas. Išsami medicininė anamnezė padeda nuspręsti ar vaiko sveikatos būklė yra tinkama sedacijai atlikti“, – pabrėžė P. Naginytė.
Pasak daktarės, sedacija dažniausiai atliekama skiriant geriamų tablečių ar sirupo, mat tuomet pašalinės reakcijos ne tokios dažnos ar mažiau intensyvios.
„Norint, kad sedacijos procedūra būtų saugi, pacientas turi būti supažindinamas su pasiruošimo procedūrai instrukcijomis. Vaikas turi būti visiškai sveikas (nekarščiuoti/nekosėti), priklausomai nuo amžiaus, bent 4-8 valandas iki procedūros nevalgę ir negėrę jokių skysčių, net vandens“, – pabrėžė DELFI pašnekovė.
Įvertinus minėtus dalykus ir parinkus tinkamą vaistų dozę komplikacijų galima išvengti. „Tačiau apskritai, sedacija turėtų būti tik pagalbinė priemonė gydant dantis, kurios galima išvengti. Labai svarbu vaikus į gydytojo odontologo kabinetą atvesti dar tuomet, kai jie niekuo nesiskundžia. Pirmieji apsilankymai pas gydytoją turėtų būti kuo mažiau traumuojantys. Vaikas turėtų būti supažindinamas su aplinka, personalu, procedūromis. Tik tuomet, kai įgauna pasitikėjimą gydytoju, galima pereiti prie labiau invazinių procedūrų“, – pabrėžė gydytoja odontologė.
Kaip priminė P. Naginytė, tėvams reiktų dar namuose vaikus paruošti apsilankymams pas gydytojus. Svarbu ne tik patiems prižiūrėti vaikų dantis (kol jie išmoks rašyti), tačiau pasikalbėti su jais, paaiškinti, kad gydytojo kabinete bus gydomi dantukai, reikės elgtis ramiai, klausyti gydytojo. Prieš vizitą pas gydytoją odontologą vaikų jokiu būdu negalima gąsdinti, neminėti, kad gydytojo kabinete bus naudojami švirkštai, adatos ir kiti nemalonūs instrumentai.