Tarptautinis tyrimas: dabartinę sveikatos politiką visiškai palaiko vos 1 proc. lietuvių

Kaip parodė Pasaulinis sveikatos tyrimas, 20 proc. lietuvių savo sveikatą vertina puikiai, 69 proc. - gerai. Tuo tarpu sveikatos apsaugos sistemos vertinimai – daug kuklesni: labai gerai vertinančiųjų tiesiog nėra, o gerai ją vertina jau tik 39 proc. respondentų. Ne ką geresnis ir požiūris į dabartinę sveikatos politiką. Visiškai ją palaiko 1 proc., iš dalies – 23 proc. lietuvių. Kita vertus, priešingai nusistovėjusiai nuomonei, kitų išsivysčiusių šalių piliečiai lygiai taip pat nepatenkinti. Tuo tarpu Azijos piliečiai daug labiau patenkinti savo sveikatos apsaugos sistema.

Didžioji dauguma gyventojų savo sveikatą vertina gerai

Praėjusių metų antroje pusėje 28-iose pasaulio šalyse buvo vykdomas Pasaulinis sveikatos tyrimas, kurį atliko tarptautinis tyrimų institutų tinklas „Iris“. Lietuvoje apklausas vykdė šiam tinklui priklausanti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Tyrimas parodė, kad vidutiniškai 7 iš 10 pasaulio gyventojų savo sveikatą vertina gerai arba puikiai. Aukščiausi vertinimai fiksuojami Airijoje, Vokietijoje, JAV, Pakistane, Kolumbijoje. Lietuvos suminis pozityvių savo sveikatos vertinimų rodiklis yra artimiausias Jungtinės Karalystės gyventojų vertinimams: puikiai savo sveikatą vertina 20 proc. respondentų, gerai – 69 proc. Palyginimui, Vokietijoje šie skaičiai atitinkamai 9 ir 82 proc., Prancūzijoje – 15 ir 72 proc., JAV – 19 ir 85 proc., Lenkijoje – 6 ir 56 proc., Rusijoje – 5 ir 53 proc.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius įsitikinęs, kad šie skaičiai, ko gera, realiai atspindi esamą situaciją. Kita vertus, lietuviai paprastai mažiau kritiški savo sveikatos atžvilgiu nei kiti europiečiai. Vakariečiai atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną, o lietuvis jeigu juda, jau gerai, nes sveikata mūsų vertybių skalėje nėra aukščiausioje vietoje.

Tuo tarpu pačią sveikatos priežiūros sistemą, tyrimo duomenimis, gerai vertina vos 39 proc. respondentų, labai gerai – 0 proc. Nulis taip pat fiksuotas Čilės, Kolumbijos, Egipto ir Vengrijos rezultatuose. Kita vertus, ir išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių piliečiai nelinkę dalinti teigiamų įvertinimų, taigi Lietuva nėra išimtis. Pavyzdžiui, Italijoje puikiai savo šalies sveikatos apsaugos sistemą vertina 2 proc. respondentų, gerai – 26 proc., Prancūzijoje – atitinkamai 4 ir 34 proc., Suomijoje – 3 ir 56 proc. Tuo tarpu Indonezijoje šie skaičiai – 20 ir 81 proc. Taip pat gerai savo sistemą vertina Malaizija, Turkija, Indija, Tailandas, Kinija ir Suomija.

„Lietuvoje pačios sveikatos apsaugos sistemos vertinimas nėra toks jau blogas Europos kontekste, nors pasiklausius, ką kalba žmonės vieni su kitais, galima susidaryti įspūdį, kad ji pati blogiausia pasaulyje. Taip pat normaliai atrodome pagal atsakymus į klausimą, kas yra didesnė problema – sistemos valdymas ar pinigai. Esame tarp tų šalių, kuriose suprantama, kad pinigų užtektų, jei geriau funkcionuotų sistema. Ši nuomonė Europoje yra vyraujanti, išskyrus Vengriją. Tačiau Vengrija Europoje apskritai šiuo metu yra fenomenas“, - teigė „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.

Klausiami apie problemų šaltinius sveikatos apsaugos sistemoje, dauguma pasaulio respondentų (63 proc.) nurodė valdymo nesklandumus ir dvigubai mažiau jų įsitikinę, kad kaltas nepakankamas finansavimas. Vengrija yra vienintelė iš tyrime dalyvavusių valstybių, kurios gyventojai sveikatos priežiūros sistemos problemas pirmiausiai sieja su finansavimo trūkumu (52 proc.). Lietuvoje 61 proc. piliečių įsitikinę, kad prastas valdymas yra didesnė blogybė nei nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas (38 proc.).

Visiškai palaiko vyriausybės sveikatos politiką 1 proc., iš dalies – 23 proc. lietuvių

Net 22 šalys linkusios nepritarti dabartiniam vyriausybės požiūriui į savo šalies sveikatos politiką. Gan palankiai vyriausybės sveikatos priežiūros sistemos valdymą savo šalyse vertina tik Indonezijos, Turkijos, Indijos ir Malaizijos gyventojai, tuo tarpu vos pusė Kinijos, Tailando, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos gyventojų pritaria savosioms sveikatos priežiūros sistemoms. Taip pat kritiškai nusiteikę daugelio Rytų Europos šalių, Italijos, Vokietijos, Graikijos, Egipto gyventojai. Ne išimtis ir Lietuva – vos ketvirtis apklaustųjų Lietuvoje patikino esantys patenkinti dabartine situacija sveikatos sistemoje. Visiškai palaiko sveikatos apsaugos sistemos valdymą 1 proc., iš dalies – 23 proc.

Anot I. Zoko, pagal sveikatos apsaugos sistemos palaikymą taip pat esame viduriuke. Nors ir atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių – pavyzdžiui, Suomijos, Nyderlandų, atrodome geriau už šalis, kurios panašios į mus savo istorine patirtimi (lenkus, rumunus). Tuo tarpu gerą sveikatos apsaugos sistemos vertinimą Azijos šalyse, I. Zoko manymu, lemia kultūrinės tradicijos. Be to, Azijos gyventojai gerai vertina savo sveikatos apsaugos sistemą dar ir dėl to, kad pastaruoju metu situacija ten labai gerėja – ji nėra labai aukšto lygio, bet įvyko daug reformų ir žmonės mato, kad situacija keičiasi.

J. Pundzius pažymėjo, kad kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos vertinimus, verta pažymėti, kad visame pasaulyje iki galo nėra aišku, ką ja laikyti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, tai visos valstybinės institucijos, tarp jų ir Sveikatos apsaugos ministerija, Seimas, savivaldybių institucijos bei įstaigos, kurios tiesiogiai rūpinasi žmonių sveikata.

„Lietuvoje žmonės šią sistemą neretai supranta kaip Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą. O kadangi sveikata, nors nėra svarbiausia vertybė, visgi vienas iš rimčiausių gyvenimo aspektų, žmonės dažnai nėra patenkinti tuo, ką gauna iš valstybės ar kitų institucijų, kurios turėtų rūpintis jų sveikata. Kita vertus, nestebina, kad visose šalyse yra pakankamai daug nepatenkintų respondentų.

Beje, vakariečių reikalavimai yra šiek tiek didesni nei rytų europiečių, tačiau Lietuvoje apskritai labai ryškios tendencijos, kad viskas yra blogai – žmonės nepatenkinti visomis institucijomis, ne išimtis ir sveikatos apsaugos sistema Taigi nors mums mažiau rūpi sveikata nei vakariečiams, todėl ir mažesnė vertybė, dėl bendro nepasitenkinimo viskuo rodikliu skaičiai išsilygina“, - svarstė J. Pundzius.

Tuo tarpu Azijos šalys, anot Nacionalinės sveikatos tarybos vadovo, yra labai įvairialypės. Pavyzdžiui, Singapūras šiandien pripažįstamas kaip turintis geriausią pasaulyje sveikatos apsaugos sistemą. Indijoje ar Malaizijoje situacijoje yra prasta, bet žmonių lojalumą sistemai greičiausiai lemia nesugriautas jų pasitikėjimas visuomeninėmis sveikatos apsaugos sistemos institucijomis.

Kodėl suomiai savo sveikatos apsaugos sistemą laiko geriausia pasaulyje

Mažiau nei pusė (40 proc.) Lietuvoje apklaustų asmenų mano, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos yra visada lengvai prieinamos. Gana pesimistiška lietuvių nuostata ir dėl teiginio, jog medicinos ir farmacijos produktai ateityje išspręs jei ne visas, tai bent didžiąją dalį sveikatos problemų (29 proc.). Vos šeštadalis lietuvių (14 proc.) mano, kad jų šalies sveikatos priežiūros paslaugos yra tarp geriausių pasaulyje.

Palyginimui, ypač prastai paslaugų prieinamumą vertina graikai (16 proc.), rumunai (13 proc.), lenkai (12 proc.). Geri rezultatai Indijoje (78 proc.), Prancūzijoje (76 proc.), Jungtinėje karalystėje (63 proc.), Vokietijoje (55 proc.). Gana nemažai šalių piliečių daug vilčių teikia vaistams – pavyzdžiui, vokiečiai, britai, prancūzai, vengrai, turkai, olandai. 80 proc. prancūzų ir 79 proc. olandų įsitikinę, kad jų šalies sveikatos apsaugos sistema viena geriausių pasaulyje. Taip pat šiam teiginiui pritaria daugiau nei pusė Suomijos, Jungtinės karalystės, Vokietijos, Kanados, JAV, Indijos gyventojų.

J. Pundziui patraukliausia Suomijos sistema, kurią, tyrimo duomenimis, gerai vertina ir patys šalies piliečiai. „Suomija pirmauja tiek Europoje, tiek tarp Skandinavijos šalių. Kaip jie patys sako, jų sėkmės paslaptis ta, kad jie sistemą tvarko remdamiesi tik profesionalais. Jiems pavyko iš sveikatos sistemos apsaugos tvarkymo eliminuoti politikus, kurie labai dažnai kišasi į šią sritį, visiškai jos neišmanydami. Todėl visame pasaulyje didžiausia problema ne kaip sutvarkyti sveikatos apsaugos sistemą – profesionalai žino, kaip tai padaryti, bet kaip įveikti politikus, kad jie leistų tai padaryti.

Be to, kai politikai nebesikiša į šią sritį, visuomenėje neatsiranda susipriešinimo nuotaikos, neigiamas požiūris į sveikatos apsaugos sistemą ir tuos, kurie ją tvarko, nes politikai nebetrukdo padaryti tai, kas reikia. Taigi kai politikai nebesikiša, visuomenė labiau pasitiki tuo, kas yra daroma. Mums, kaip taip pat nedideliai šaliai, labai reikėtų pasimokyti iš Suomijos, kaip organizuoti sveikatos apsaugos sistemą: kaip koncentruoti paslaugas, kaip valdyti pacientų srautus, kad paslaugos nebūtų dubliuojamos, kaip organizuoti pirminės sveikatos priežiūrą, ypač nakties metu, ir pan. Deja, kol kas negalime įgyvendinti Suomijos modelių, nes tam nėra subrendę politikai“, - pasakojo pašnekovas.

Taip pat 21 iš tyrime dalyvavusių valstybių linkusi labiau pritarti viešajam, o ne privačiajam sveikatos priežiūros sistemos finansavimui. Amerikoje ir Kinijoje dauguma apklaustųjų prioritetu laiko privatų finansavimą. Tuo tarpu Europoje prioritetu laikomas viešasis finansavimas, labiau atspindintis sistemos normas tose šalyse. Lietuva yra tarp tų Europos valstybių (Turkija, Nyderlandai, Lietuva, Rumunija, D. Britanija, Graikija), kurios ypač aiškiai pasisako už valstybinį sveikatos apsaugos sistemos finansavimą (83 proc.).

„Kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos finansavimo šaltinius, mes esame visiškai europinė valstybė – anglosaksiškas požiūris, kad sistema turi būti finansuojama iš privačių fondų, kuri ypač populiari JAV, mums visiškai nepriimtinas“, - teigė I. Zokas.