Trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia valgydamas trichinelėmis užkrėstą kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną.
Ligos klinika gali būti labai įvairi. Tai lemia į organizmą pakliuvusių trichinelių kiekis bei žmogaus individualus jautrumas infekcijai. Ligos požymiai dažniausiai išryškėja parėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Trichineliozė pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais.
Židinių epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad dažniausiai žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius užregistruoti trys trichineliozės protrūkiai, kurių metu susirgo 27 žmonės, iš kurių 22 (81, 5 proc.) užsikrėtė vartodami maistui sumedžiotų šernų mėsą, 5 (18,5 proc.) - namų ūkyje užaugintų kiaulių mėsą. Pernai per visus metus trichinelioze susirgo 20 žmonių: 15 užsikrėtė per šernieną, 5 – per kiaulieną.
Žmonės maistui turi vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną, šernieną ar kitą žvėrieną.
Tik gavus neigiamą atsakymą, galima vartoti mėsą maistui. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama. Trichinelių lervos yra labai atsparios: sušaldytoje iki -18°C mėsoje trichinelių lervos žūna tik per 10 dienų, sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūna tik viršutiniuose sluoksniuose, net verdant ar kepant didelio gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.
Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau kilus įtarimui dėl mėsos kokybės galima paprašyti parodyti veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.
Graužikai – pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pelės, žiemai subėgdamos į tvartus, pavasarį – į laikus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams ir atvirkščiai. Todėl ūkiuose būtina reguliariai naikinti graužikus, kurie patekę į pašarus gali užkrėsti kiaules ar kitus gyvūnus.
Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Todėl sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.