„Atleidimas iš darbo praradus pasitikėjimą nėra tapatus atleidimui iš darbo padarius drausmės pažeidimus. Taip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje“, – pažymima teismo sprendime.
Kaip rašoma teismo pranešime, G. Abeciūnas ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti iš Kauno klinikinės ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei priteisti iš ligoninės 5 tūkst. eurų neturtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Bylą nagrinėjant teisme buvęs ligoninės vadovas nurodė, kad su juo buvo sudaryta penkių metų darbo sutartis, kuria jis priimtas į minėtos įstaigos direktoriaus pareigas, bei dar viena darbo sutartis į gydytojo psichiatro pareigas.
Teisme G. Abeciūnas išsakė nuomonę, kad sutartis dėl papildomo gydytojo psichiatro darbo buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Jo nuomone, įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo taip pat buvo neaiškus ir nemotyvuotas. Jame, anot buvusio vadovo, nėra nurodyta, kokį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą jis padarė, kokiais neteisėtais veiksmais jis pažeidė teisės normas.
Teismas, išanalizavęs dokumentus, nustatė, kad G. Abeciūno atšaukimas iš pareigų buvo atliktas steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, kurioje nurodyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą bei nustato jo darbo sutarties sąlygas.
„Su G. A. darbo santykiai buvo nutraukti kompetetingam subjektui – visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų ir sveikatos apsaugos ministrui priėmus įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į atlikto vidaus audito išvadas ir nustatytus veiklos trūkumus“, – sakė bylą išnagrinėjusi teisėja Jurgita Sujetienė.
Teismas taip pat nesutiko su G. Abeciūno argumentais, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo nutraukti darbo teisiniai santykiai, yra neaiškūs ir nemotyvuoti. Teismas juos atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, pažymėdamas, kad „minėtas įsakymas nesukliudė G. A. nei suprasti, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių visuotiniame dalininkų susirinkime jis buvo atšauktas iš pareigų, nei dėl kokių priežasčių su juo buvo nutraukta darbo sutartis“.
Teismo vertinimu, tai, kad atlikus vidaus auditą buvo nustatyta, kad Kauno klinikinės ligoninės direktorius neužtikrino skaidraus ir objektyvaus viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo, pakankamos sutarčių vykdymo kontrolės bei tai, kad ligoninėje nebuvo reglamentuota nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų pareigos, atsakomybė ir teisės, nebuvo vykdoma išankstinė finansų kontrolė, leidžia daryti išvadą, kad G. Abeciūnas prarado dalininkų pasitikėjimą dėl savo kaltės.
„Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ligoninės direktorius netinkamai organizavo įstaigos veiklą ir netinkamai jai vadovavo. Nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, neužtikrino, kad jų būtų laikomasi, o pareiginėse instrukcijose numatytas funkcijas akivaizdžiai vykdė netinkamai“, – konstatavo teismas.
Teismas G. Abeciūno ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, motyvuodamas tuo, kad Kauno klinikinė ligoninė atleido jį nepažeisdama įstatymų ir darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų.
Šį sprendimą per 30 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
G. Abeciūnas iš ligoninės vadovo pareigų atšauktas pernai lapkritį. Ministerija tuomet pranešė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus padarytus darbo pareigų pažeidimus, kurie pripažinti šiurkščiais.
Pasak ministerijos, gydymo įstaigos veiklos rezultatas antrus metus buvo neigiamas. Audito metu nustatyta, kad G. Abeciūnas būdamas vadovu galėjo neefektyviai panaudoti įstaigos lėšas sudarydamas viešųjų pirkimų pardavimo sutartis, įdarbindamas darbuotojus. Po ministerijos atlikto audito, kuriuo buvo paskaičiuotas įstaigai padarytos žalos dydis, pradėtas darbo pareigų pažeidimo tyrimas.
Buvo nustatyta, kad žala gali siekti 175 tūkst. eurų.