Atliko viską, ką galėjo?
Velionio Petro Zigmantavičiaus sūnus Tomas papasakojo, kaip netikėtai neteko 58-erių tėvo. Jūrininko neapleidžia neramios mintys, kad medikai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) dirbo aplaidžiai ir pražiūrėjo vyro ligą, dėl kurios jis staiga mirė.
T. Zigmantavičius kreipėsi į DELFI, norėdamas papasakoti, ką teko patirti.
„Viešai kreipiuosi į prof. habil. dr. Vinsą Janušonį, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytoją: gerbiamas vyr. gydytojau, prašau pakomentuokite, kodėl jūsų specialistai, žinodami grėsmes ir įprastą praktiką insulto atveju, nesuteikė pagalbos mano tėveliui, dėl ko po savaitės, praleistos ligoninėje, jį ištiko koma ir jis mirė“, – laiške rašė mirusio tėvo sūnus.
Klaipėdietis nuosekliai papasakojo, kaip jo tėvas atsidūrė ligoninėje.
„Tai buvo balandžio 18 diena – įprasta diena tėčio darbe – jokio streso, puikus kolektyvas. Staiga jis pasijuto blogai, pasiskundė, kad nebevaldo rankos, sukasi galva. Bendradarbės pastebėjo, kad ir
dalis veido susitraukusi. Padėjo jam atsisėsti. Už kelių akimirkų jis prarado sąmonę, nuvirto nuo kedės, nustojo kvėpuoti. Nuostabios kolegės jį atgaivino, greitosios medicinos pagalbos medikai atvyko labai greitai, reanimacijoje tėtis atgavo sąmonę. Priimamajame buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri, galimai, buvo netinkamai įvertinta, – laiške rašė T. Zigmantavičius.
– Man atvykus į reanimaciją, tėtis jautėsi gana neblogai, norėjau pasikalbėti su jį gydančiu gydytoju dėl tolimesnės gydymo eigos, tačiau mane medicinos personalas su riksmais, grubiai grūdo lauk, nesuteikiant informacijos apie gydantį gydytoją ar ligą. Tik pasakė, kad nepergyvenčiau, mat tėtis visiškai sveikas, ir greit jį išrašys namo.
Man pasirodė keista, kad klinikinė mirtis neištinka visiškai sveiko žmogaus. Pasakė, kad ramiai galiu grįžti į darbą užsienyje.
Gydytojai informacijos neteikė. Po visko, draugo mediko paprašiau, kad jis pakalbėtų ir man, paprastam žmogui, kaip ne medikui, paaiškino, kas yra ir ko tikėtis. Labai trūko komunikacijos. Svarbiausia – kodėl savaitę žmogų, kuris buvo atgaivintas, pralaikė be jokių tyrimų, o jis vėl į komą paniro. Kodėl nieko nedarė?“
Pasigedo komunikacijos
Gydytojai dėl nesusikalbėjimo neretai kaltina pačius pacientus ar jų artimuosius, neva šie dažnai elgiasi neadekvačiai. T. Zigmantavičius tikina ligoninėje elgėsi taktiškai, o su kuo nors konfliktuoti nebuvo kada, nes su juo niekas nebendravo.
„Su gydytojais net ir nebuvau susitikęs, tačiau su jais niekada nekonfliktavau, mano elgesys visada buvo mandagus. Tai ne ta vieta, kur būtų galima kelti konfliktą. Ėjau prašyti pagalbos, kad padėtų. Tačiau kaip matote, nepavyko, gegužės 11 dieną tėvo gimtadienį paminėjome kapinėse. Išėjo viskas baisiai“, – DELFI sakė velionio sūnus.
Tomas pasakojo, kad po pietų susisiekė su tėvu ir šis papasakojo, kad jį perkėlė ne į Insultų, o į Nervų ligų ir reabilitacijos skyrių. „Gydytojai sakė, kad insulto nėra, nors reikiamų tyrimų nepadarė“, – DELFI pasakojo T. Zigmantavičius.
– Mama prašė gydytojos tėčio iš ligoninės neišrašyti ir ištirti, dėl ko jam taip nutiko. Gydytoja sakė, kad tai nėra insultas, gal epilepsija, nors simptomai buvo akivaizdžiai insulto.“
Tomas pasakojo, kad gydytoja balandžio 20-ą dieną jo tėvui paskyrė elektroencefalografiją, kuri parodė, kad smegenyse kažkas yra negerai.
„Kadangi tai buvo penktadienio popietė, tai gydytoja su elektroencefalografija susipažino tik pirmadienį“, – pasakojo vyras.
24 dienai gydytoja paskyrė magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
„Tėtis MRT nesulaukė, 24 dieną prieš pat procedūrą, jis nugrimzdo į gilią komą. Tada sužinojome, kad jam buvo pražiūrėta aneurizma, kuri trūko. 29-30 dienos naktį tėtis iškeliavo...“ – apgailestavo Tomas.
– Kodėl jis visą savaitę ligoninėje buvo su aneurizma ir neoperuojamas, o kai ji trūko pasakė, kad per vėlu ką nors daryti, kad reikėjo operuoti, kai jis jautėsi gerai. Aš tai traktuoju, kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą, neatmetu galimybės kreiptis į tam tikras instancijas įstatymų numatyta tvarka, kad teisingumas būtų pasiektas. Gal viešumas, ar baudos paskatins jūsų personalą dirbti atsakingiau.
Noriu padėkoti medicinos personalui, kuris buvo nuoširdus ir padėjo, o tiems, kurie buvo šalti, pikti, kurie žinodami rizikas, sąmoningai ar nesąmoningai, nesusitvarkė su savo darbu ir su žmogumi elgėsi, kaip su daiktu noriu pasakyti: Dievas mato. Jūs išardėte nuostabią šeimą... Sugriovėte gyvenimus...“
„Dirbo tragiškai"
Tomas pasakojo, kad pastaruoju metu bent kartą per savaitę į KUL jis atveždavo negaluojančius kolegas jūrininkus.
„Tiesą sakant, Priėmimo skyrius dirbo tragiškai: atvežėm žmogų, kuris nejuda dėl stuburo traumos, jau prie manęs neurologai pražiūrėjo stuburo pažeidimus, sakė, kad nieko nėra ir tik aiškinosi savo santykius, kol trečias gydytojas eidamas pro šalį nepažvelgė į nuotrauką, – sakė T. Zigmantavičius.
– Dėl tėčio – neturėjome pasirinkimo, ligoninė buvo budinti. Žinojome, kur papuolame, o tėčio būklė buvo sunki, jį pervežti nebūtų buvę galima.“
Kol kas vyras dėl šios situacijos parašė prašymą Sveikatos apsaugos ministerijai dėl atvejo ištyrimo. Mirusio vyro sūnus viliasi, galbūt nėra viskas taip, kaip atrodo, tačiau širdį neramina tai, kad galbūt gydytojai nepadarė visko, ką galėjo.
Ligoninė kaltės neprisiima
Į T. Zigmantavičiaus laišką ir DELFI klausimus dėl šios situacijos atsakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Vyr. gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis.
„Susipažinus su paciento P. Z. medicinos dokumentacija ir gydžiusių gydytojų paaiškinimais, informuojame, kad gydytojai, pacientui P. Z.patekus į ligoninę, padarė viską, ką galėjo ir privalėjo padaryti teikiant medicinos pagalbą. Diagnostinių ar gydymo klaidų padaryta nebuvo. Su paciento artimaisiais per visą gydymo laikotarpį buvo bendraujama taktiškai ir atsakingai, suteikta visa su paciento P. Z. sveikatos priežiūra susijusi informacija, – laiške rašė G. Virketis.
– Atlikti operacinį gydymą pacientui nebuvo indikacijų, aneurizma nenustatyta. Apgailestaujame, tačiau nepriklausomai nuo šiuolaikinės medicinos išsivystymo lygio mirštamumas nuo insulto skirtingų autorių duomenimis siekia 20-38 proc.
Paciento P. Z. sūnus Tomas Z. buvo informuotas apie pomirtinio patologijos tyrimo būtinumą, tačiau tokiam tyrimui, galėjusiam išsklaidyti visas artimųjų abejones, jei tokios buvo, prieštaravo. Dėl ligos diagnozės ir gydymo pretenzijų neturėjo. Tai patvirtino savo parašu medicininėje dokumentacijoje. Todėl su jo laiške išsakytais teiginiais nesutinkame ir manome, kad jie yra nekorektiški pacientui P. Z. sveikatos priežiūros paslaugas teikusių medikų atžvilgiu.“
T. Zigmantavičius, perskaitęs ligoninės atstovo atsakymą, visiškai nesutiko ir komentarą vadino melu.
„Su manimi joks gydytojas nebendravo, tai yra melas. Parašą padėjau, kad su mirties išvada sutinku ir autopsijos atsisakau, nes mirties priežastis aiški – kraujo išsiliejimas į smegenis ir dėl to kilusios komplikacijos. Bet iki išsiliejimo nebuvo nieko daryta. Jei jį ištiko insultas, kodėl jo nepaguldė į insultų skyrių, kodėl tyrimus paskyrė tik už savaitės?“ – DELFI sakė T. Zigmantavičius.
Skundų būta ir daugiau
KUL vadovybei pateikiant klausimus dėl šio įvykio, buvo paklausta ir apie įstaigos problemas – galbūt slypi kažkas daugiau? Mat prieš mėnesį DELFI Pilietis publikavo moters pasakojimą, kaip iš KUL Infekcinių ligų skyriaus buvo išrašomi nepasveikę ligoniai.
Balandžio pradžioje insulto ištikto vyro sūnus DELFI pasakojo, jog su jo tėvu KUL buvo elgiamasi netinkamai: vyras buvo paguldytas ne į Insultų, o į Kardiologijos skyrių, paciento artimieji medikus kaltino aplaidumu ir abejingumu. KUL vadovybė nesutiko su besiskundžiančiųjų kaltinimais nei vienu atveju.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) 2018 m. nėra atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimų dėl VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teiktų paslaugų, 2017 m. buvo atlikta 16 patikrinimų, iš jų – 10 atvejų, kurių metu nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2016 m. atlikti 8 patikrinimai – iš jų 6 atvejai, kurių metu nustatyti teisės aktų pažeidimai.
„Dažniausiai buvo skundžiamasi dėl ligų diagnostikos ir gydymo taktikos klaidų, – sakė Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
– Akreditavimo tarnybos nuomone, pareiškėjui reikėtų paaiškinti, kad tuo atveju, jeigu pacientui ar jo atstovui kilo abejonių dėl pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientas ar jo atstovas turi teisę su skundu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo teikiamos skundžiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, vadovą. Jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo minėtoje įstaigoje rezultatai, su skundu pacientas ar jo atstovas turi teisę kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančias institucijas: dėl suteiktų paslaugų kokybės įvertinimo į Akreditavimo tarnybą (Jeruzalės g. 21, Vilnius), dėl neetiško sveikatos priežiūros specialistų elgesio – į Lietuvos bioetikos komitetą (Algirdo g. 31, Vilnius).
Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti žalos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) (Vilniaus g. 33, Vilnius). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.“
Gerb. DELFI skaitytojai, ar teko susidurti su panašiomis situacijomis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje? Pasidalinkite rašydami el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „KUL“.