„Mano tėvui buvo 52-eji. Jis turėjo daug ligų: prieš 20 metų jį ištiko širdies smūgis, tuo pat metu sužinojo, jog serga cukriniu diabetu, vėliau – kojų venų tromboze. Tačiau jis iš esmės buvo stiprus, ir anksčiau, kiek kartų patekęs į gydymo įstaigą – pasveikdavo, - pasakoja Rūta. 2015 m. rudenį jam buvo diagnozuotas sepsis, bet laiku suteikus medicininę pagalbą, jo būklė pagerėjo. Sepsis buvo atsinaujinęs ir šių metų pavasarį, tačiau tėvas buvo išgydytas.“
Jau du mėnesius Rūtos tėvui buvo taikomos dializės – 3 kartus per savaitę. Po procedūrų, ant vyro kūno atsirado žymės, neaiškės kilmės bėrimai, niežulys. Vyro būklė buvo ypač sunki: atlikus sudėtingą širdies operaciją, po 2 savaičių – rugpjūčio 8 d. – jis buvo paguldytas į ligoninės Nefrologijos skyrių, kur pacientui buvo diagnozuotas inkstų uždegimas. „Tuo metu jis jau neturėjo jėgų atsistoti. Dėl po pirštų amputacijos atsiradusių žaizdų, reikėjo kasdien pertvarstyti jo kojas“, - sunkią vyro būklę apibūdina dukra.
Moteris teigia, jog tą dieną, kuomet tėvas buvo paguldytas į Nefrologijos skyrių, gydytoja jam diagnozavo sepsį. Tą pačią naktį vyrui paūmėjo psichozė, todėl šeimos nariai kitą rytą sužinojo, jog vyras perkeltas į psichiatrijos ligoninę.
„11 val. atvykus į ligoninę, skyriaus vedėja mums parodė iš ligoninės, kurioje tėvas buvo paguldytas rugpjūčio 8 d., atsiųstą epikrizę, - įvykio aplinkybėmis dalinasi Rūta. Tą dieną jam turėjo būti taikoma dializė, tačiau epikrizėje nebuvo nurodytas nei procedūros laikas, nei kita išsamesnė informacija. Skyriaus vedėja negalėjo patikėti, jog tokios būklės pacientas – sergantis sepsiu ir dializuojamas – perkeltas į šią ligoninę“.
Pasak Rūtos, skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, jog psichozė prasidėjo dėl ligoninėje pacientui netinkamai parinktų, ar per didelio kiekio suleistų, vaistų. Skyriaus vedėja ir paskatino Rūtą nenuleisti rankų, ir kovoti dėl reikalingo gydymo tėvui.
Kitą dieną, rugpjūčio 10 d., Rūtos tėvas vėl buvo perkeltas į ligoninę, Nefrologijos skyrių – iš kur ir buvo išrašytas į psichiatrijos ligoninę. Moteris sako, jog tos dienos galėjo būti lemtingos – psichiatrinėje nebuvo taikytas sepsio gydymas, neatlikta būtina dializės procedūra.
Ligoninėje pacientas, nors ir buvo prašyta, nebuvo iškart perkeltas į reanimaciją. Vyras buvo paguldytas į stebėjimo palatą. Atvykę medikai patikrino pacientui pritaisytą kateterį, per kurį buvo atliekama dializės procedūra, ir, kaip sako Rūta, nustebo pamatę šokiruojantį vaizdą: „Kateteris buvo absoliučiai nesterilus. Kaip tuomet žmogus negaus tokio užkrėtimo?, - retoriškai klausia Rūta. Tėvas jau anksčiau, dar prieš rugpjūčio 6 d. taikytą dializę, prašė pakeisti kateterį, tačiau niekas nekreipė į tai dėmesio. Reanimacijos gydytojai, pamatę kateterį, net nufotografavo tą vaizdą“.
Valandą stebėjimo palatoje skausmuose praleidęs vyras, pasak Rūtos, tik išsireikalavus šeimai buvo perkeltas į reanimacijos skyrių. Pacientui reanimacijoje praleidus savaitę, medikams nepavyko išgelbėti vyro gyvybės.
„Sepsis ypač greitai plinta per organizmą, ir jei tėvui būtų laiku buvęs paskirtas gydymas, antibiotikai, galbūt viskas būtų buvę kitaip. Juk dvi dienos, sergant sepsiu, yra daug, - aiškina Rūta. Kai vėliau kreipiausi į Nefrologijos skyrių, sakydama, jog dėl medikų aplaidumo tėvas atsidūrė tokioje būklėje, išgirdau atsakymą, jog neva rugpjūčio 8 d. jie nežinojo, jog vyrui diagnozuotas sepsis. Deja, tačiau tą dieną man gydytoja pati ir pasakė, jog tėvui – sepsis“.
Moteris sako, jog oficialaus skundo ligoninei kol kas nepateikė, kadangi tėvas – mirė. „Tačiau, esant reikalui, jis bus pateikiamas“, - sako moteris.
Ligoninės atstovai kol kas situacijos nekomentuoja, kadangi pradėjo vidinį ligoninės tyrimą. Numatoma, jog po mėnesio, išanalizavus visas atvejo aplinkybes, bus pateiktos gautos išvados.
Sepsis – ūmus viso organizmo uždegiminis atsakas, atsirandantis dėl bet kurioj kūno vietoj išplitusios infekcijos, dėl kurios silpsta imunitetas ir dėl to organizmas nebepajėgia kovoti su infekcijos sukėlėjais. Sepsis gali sutrikdyti ligonio psichiką, kraujotaką, pažeisti kūno organų ir audinių funkcionavimą. Mirštamumas nuo sepsio siekia daugiau nei 50 prc., o Higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateikta statistika nurodo, jog 2015 m. nustatyti 445 mirties nuo sepsio atvejai Lietuvoje.