Apdraustųjų mirčių pastebimai padaugėjo tiek kaupiamojo gyvybės draudimo, tiek rizikinio gyvybės draudimo atveju. Taip pat išaugo ir išmokos apdraustųjų mirties atvejais. Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo bendrovės gyventojams mirties atveju praėjusiais metais iš viso išmokėjo 3,45 mln. eurų, palyginti su 2,1 mln. eurų 2020-aisiais.
„Tarp turinčiųjų gyvybės draudimo sutartis nemažą dalį užima ilgamečiai klientai, kurie sutartis sudarė prieš dešimt ar daugiau metų. Natūralu, kad su amžiumi didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinėmis ligomis, kurios yra tarp dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Pastaruosius dvejus metus daugiausia dėmesio buvo skiriama COVID-19 profilaktikai ir gydymui, o kitos lėtinės ligos dėl ribojimų liko šiek tiek nuošalyje, todėl jomis sergantys žmonės rečiau lankėsi pas gydytojus ir negavo pakankamai priežiūros“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Pasak A. Bakšinsko, padidėjusiam draudžiamųjų mirties atvejų skaičiui įtakos turėjo ir COVID-19 bei jos komplikacijos. Šios ligos LGDĮA narių siūlomuose gyvybės draudimo produktuose laikomos draudžiamuoju įvykiu. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, COVID-19 pernai buvo viena iš trijų pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje.
LGDĮA skaičiavimais, vidutinė pasirenkama gyvybės draudimo suma kaupiamojo gyvybės draudimo atveju, pernai siekė 9,1 tūkst. eurų, o rizikinio (be kaupimo) gyvybės draudimo atveju – 26,5 tūkst. eurų. Vertinant statistiškai, vyrai tradiciškai rinkosi didesnes gyvybės draudimo sumas – atitinkamai 10 tūkst. eurų ir 27,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu moterys pernai gyvybę draudė vidutiniškai 8,2 tūkst. eurų ir 25 tūkst. eurų.
Gyvybės draudimo išmokos būna didelė finansinė paspirtis mirusiųjų šeimoms sunkiausiu metu, ypač kai šeima turi finansinių įsipareigojimų arba dirba tik vienas jos narys. Įprastai gyventojams rekomenduojama rinktis draudimo sumą, atitinkančią bent vienų metų pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma gyvybės draudimo sutartis sudariusių gyventojų savo gyvybės draudimo išmokos gavėju paskirtų sutuoktinį (53 proc.).
Trečdalis (32 proc.) respondentų sakė, kad jų gyvybės draudimo išmoka turėtų atitekti pilnamečiams vaikams, o 29 proc. respondentų savo gyvybės draudimo išmokos gavėjais paskirtų nepilnamečius vaikus. Jaunesni nei 36 metų respondentai gyvybės draudimo išmoką dažniau paliktų tėvams — tokių būtų 21 proc. Dešimtadalis apklaustųjų, dažniausiai nesusituokę žmonės, naudos gavėjais paskirtų savo brolius ir seseris.