Sigita (vardas pakeistas ir DELFI redakcijai žinomas) tymais užsikrėtė kovo pradžioje. Nuo pirmųjų simptomų jau praėjo mėnuo ir moteris jaučiasi grįžusi į gyvenimą. Visgi, tymų pamiršti dar neišeina, nes ramybės neduoda komplikacija. „Pasirodo, po tymų liko komplikacija – suprastėjo regėjimas. Vaikštau su akiniais nuo saulės, – pasakojo kaunietė. – Gydytojai sako, kad gal greit praeis, o gal nepraeis.“
Šiemet Lietuvoje tymais jau sirgo 435 žmonės. Tačiau tai kliniškai patvirtinti atvejai, sergančiųjų gali būti ir daugiau.
– Ar prieš susergant teko girdėti, kad Lietuvoje – tymų protrūkis?
– Apie tymų protrūkį žinojau, sekiau informaciją, kiek jos pasirodydavo, pastaruoju metu buvau lengvai sunerimusi, nes sužinojau, kad tymų atvejai buvo diagnozuoti ir pacientams, kurie lankosi toje pačioje poliklinikoje kaip aš. Kai dalykai tampa ranka pasiekiami, kažkaip apie juos labiau susimąstai.
– Domėjotės, ar esate nuo šios ligos apsaugota?
– Pagalvojau, kad gali būti, kad vaikystėje gauti kai kurie skiepai nebeveiksmingi, internete užkliuvo už akių moters pasakojimas, kaip nesėkmingai ilgai bandė pasiskiepyti, bet kažkaip trūko aiškios informacijos, kad būtina revakcinuotis, tad neskubėjau. Be reikalo, kaip paaiškėjo.
– Kaip pajutote, kad sergate? Kokie pirmieji simptomai? Kada kreipėtės į gydytojus?
– Pirmieji simptomai – iki 38.6oC vieną pavakarę pakilusi temperatūra. Nieko daugiau, jokio skausmo, jokių peršalimo požymių, nieko. Antrą dieną – tas pats. Trečią dieną – jau laukiau nors kokių nors dar požymių, kas vyksta, kad ką nors pradėtų skaudėti ar pan. Kitą rytą nubudau išbertu veidu ir juokiausi: kas man, vaikiška tridienė karštinė ar tymai. Bet po to tapo nebejuokinga.
Žinote, kad elgiausi atsakingai, dabar skamba nei šiaip nei taip – karščiuodama tris dienas be aiškios priežasties, nuėjau pas šeimos gydytoją, pasidariau kraujo tyrimus (CRB uždegimo nerodė), rentgenu peršvietė plaučius (jokių uždegimo židinių). Kai dabar pagalvoju – vaikščiojau po žmonių pilną polikliniką ir pati to nežinodama dalinau tymų virusą. Labai atsiprašau.
Kaip įprasta tymams, išbėrė 4-ą dieną nuo pirmųjų simptomų pradžios.
Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyriaus priimamajame dirbo labai malonūs, mandagūs, profesionalūs specialistai. Jiems iškart viskas buvo pakankamai aišku, iškart davė kaukę. Suteikė visą informaciją, sulašino lašelinę, palinkėjo sveikti ir išleido namo su įrašu „izoliacija septynias dienas“.
– Ar teko girdėti, kad medikai pagrindinę tymų protrūkio priežastį įvardija žmonės, nusprendusius neskiepyti vaikų, kitaip vadinami – antivaxeriai. Ką manote apie šį judėjimą?
– Antivaxerių judėjimui nepritariu, ypač tokioms agresyvioms formoms kaip vyksta šiuo metu. Žmonės turi teisę atsisakyti skiepų – nėra ką slėpti, susilaukus vaikų ir pati kurį laiką skaičiau tuos pačius, jau seniai paneigtus straipsnius apie skiepus ir autizmą, gyvenau superekologiškame ir atsakingame burbule, ginčijausi su gydytojais dėl eilinės paracetamolio žvakutės. Kai vaikui pirmą kartą buvo ausų uždegimas ir teko duoti antibiotikų, verkiau. Nes juk antibiotikai! Bet po kurio laiko šie dalykai natūraliai praeina. Turi pasirinkti – pasitiki medikais, arba prisiimi atsakomybę pats. Bet ar visada turi pakankamai informuoto pasirinkimo, pakankamai žinių, kad galėtum tinkamai pasirinkti? Neabejoju, kad yra žmonių, kurie tikrai nuoširdžiai domisi, skaito, gilinasi, kurie turi jiems individualiai svarbių argumentų dėl skiepų, gali juos pagrįsti, yra nuoseklūs savo pasirinkimuose, nebruka savo nuomonės kitiems, gyvena ilgai ir laimingai.
Neramu, kai žmonės tokius sprendimus priima dėl mados, dėl neišmanymo, dėl negebėjimo analizuoti informacijos šaltinių, dėl buko užsispyrimo.
Pasigendu faktų kalbos, skaičių, analizių, validuotų mokslinių publikacijų transformavimo į viešąją kalbą patraukliai ir įtikinamai. Kad žmonės skaitytų, dalintųsi. Parašiau savo draugams, kad suvoktų, jog tymai yra šalia, kad jų draugas serga, kad užsikrėčiau tiesiog parduotuvėje pirkdama maistą, kad iš esmės esu pati kalta, bet kas dar gali apsisaugoti – tegu susimąsto.
Antivaxerių judėjimas daro labai didelę neigiamą įtaką žmonėms, kurie dar nėra susiformavę, kurie neturi kritinio mąstymo įgūdžių, paveikūs emocionalioms sąmokslo teorijoms ir negeba objektyviai analizuoti bei atskirti faktų nuo nuomonių.
Ironiškiausia, kad jei dabar mes suvaldysime šį tymų protrūkį be didelių nuostolių, antivaxeriai ir vėl sakys: „ar nesakėm, kad daug triukšmo dėl nieko?“ Bet kokiu atveju, man tymai – jau praeitas etapas. Dabar googlinu, kokios dar vakcinos „nebegalioja", ir nuo ko reikėtų revakcinuotis.
Aš tikrai užsikrėčiau parduotuvėje pirkdama maistą, net galiu pasakyti tiksliai, kurioje – vienoje iš trijų arčiausiai namų. Tą suvokti yra labai keista. Nes dėl tam tikrų aplinkybių pastaruoju metu (kiek inkubacinis trunka) niekur daugiau viešose vietose nebuvau, dirbau iš namų, visur važiavau tik automobiliu.
Į ligoninė guldoma tik dėl komplikacijų
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje dirbanti gydytoja V. Martinkienė sako, kad į ligoninę guldomi tik tie pacientai, kuriems pasireiškia tymų komplikacijos. Kiti išleidžiami gydytis namuose. Ypač atsargūs turėtų būti tie ligonio šeimos nariai, kurie nuo tymų nebuvo skiepyti arba buvo skiepyti tik kartą.
Visgi, gydytoja primena, kad vakcina nuo ligos neapsaugos 100 proc., tačiau jei taip atsitinka, kad pasiskiepyjęs asmuo užsikrečia tymais, komplikacijų tikimybė kur kas mažesnė.
Kauno klinikinės ligoninės gydytoja sako, kad tymai gali komplikuotis plaučių uždegimu (virusinis ar bakterinis), akių junginės uždegimas, virusiniu bronchitu, laringitu, bronchiolitu, stomatitu, gali atsirasti trombocitopenija.
Retesnės komplikacijos – encefalitas, meningoencefalitas.
Gydytoja teigia, kad nekomplikuotų tymų atvejų prognozė yra gera.
V. Martinkienė sakė, kad atsižvelgdami į paciento gimimo metus, galima spręsti, kiek tymų vakcinos dozių pacientas yra gavęs. Tai geriausia nustatys gydytojas specialistas.
Medikė pasakojo, kad pirmomis ligos pasireiškimo dienomis, kai pakyla temperatūra, kamuoja bendras silpnumas, kosulys, pačiam pacientui sunku įtarti tymus, ligos gali nepastebėti iš šeimos gydytojas.
„Katariniame (pradiniame) tymų periode sunku įtarti tymus, nes tada pakyla kūno temperatūra, kamuoja silpnumas, atsiranda kosulys, patinsta akių vokai, ašaroja akys, bijo šviesos ir po kelių dienų atsiranda smulkios dėmelės“, – sako gydytoja.
Pirmomis ligos dienomis net ir specifinis kraujo tyrimas tymų susirgimo gali neparodyti.
Kol nėra tymų komplikacijų, kraujo tyrimo rezultatas gali rodyti virusinio tipo pakitimus.
Kas yra tymai?
Kaip informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Žmogus užkrečiamas 4 dienas iki pirmojo bėrimo ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo, sako gydytoja.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos.
Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.