Vieni kenčia ir laukia, kiti pyksta, kad yra priversti prisimokėti, nepaisant to, kad visi dirbantieji kas mėnesį moka įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Įmokos indeksuojamos ir priklauso nuo gaunamų pajamų.
Visgi medikų atstovė sako, kad sumokamos įmokos yra labai mažos, o gydymas kainuoja labai daug.
„Jei žmogus pamatytų santykį savo įnešamų pinigų ir tai, kiek kainuoja gydymas, manau, pasipiktinimas sumažėtų“, – LNK Žinioms sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Kadangi minimalus atlyginimas auga, kasmet ir pinigų į fondą surenkama daugiau.
„2016 metais mes į Ligonių kasas pervedėm 1 mlrd. eurų draudimo įmokų, o 2023 metais pervedėme 2,3 mlrd. eurų“, – sakė Sodros įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys.
Šiemet suma maždaug dešimtadaliu didesnė nei pernai, tačiau ir to esą negana.
„Maždaug milijardo eurų reikėtų papildomai prie dabar jau turimo 3,7 mlrd. eurų biudžeto, kad tas poreikis būtų užtikrintas ir paslaugų, ir vaistų, ypač brangiųjų vaistų“, – sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Anot Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, keista, kad žmonės iš sistemos tikisi stebuklų, nors už ją susimoka 2 kartus mažiau nei Europos vidurkis. Pasak ministro, kitas nepopuliarus žingsnis yra tartis dėl PSD didinimo arba mažinti lūkesčius.
Tačiau vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas Žinių radijui yra sakęs, kad nors Lietuvos gyventojai iš tiesų PSD sumoka mažiau nei ES vidurkis, bet priemokomis sumoka daug daugiau. Tiesa, PSD įmokų didinimo A. Dulkys šią kadenciją nebesiims, sako, kad tai turės padaryti kita Vyriausybė. Visgi oponentai žeria kritiką.
„Aš tikrai negaliu pritarti ministrui Dulkiui, kad pirmas dalykas, ką reikia padaryti, tai padidinti PSD įmokos didį“, – sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
F. Jansonas kritikuoja, kad PSD įmokas A. Dulkys galėjo didinti jau anksčiau.
Ministras sako, kad nesiėmė didinimo, nes iš pradžių reikėjo sutvarkyti sveikatos sistemą, tačiau pamatus tam paklojo.
„Turime kaip kiaurą kibirą. Ir jei jam didini finansavimą, ta srovė tik greičiau išbėga. Taip, sveikatos ministras susirinko labai daug kankorėžių, yra labai nemėgstamas dėl to“, – sakė A. Dulkys.
Iš paprastai santūraus ministro – diagnozė politiniams oponentams.
„Aš matau gal tam tikrą atminties sutrikimą arba politinį cinizmą. Jie skleidžia melą, kad Lietuvoje uždarinėjamos ligoninės, bet jūs man parodykite bent vieną Lietuvoje uždarytą ligoninę. Bet tai netrukdo jiems daryti apie tai pranešimus spaudai. Jie vieną dieną kreipiasi į Prezidentą, kad stabdykite Dulkio reformą, kitą dieną viešai skundžiasi, kad Dulkys sulėtino reformas. Čia tapatybės sutrikimas“, – kalbėjo A. Dulkys.
R. Budbergytė jam atkerta: „Matyt ministras dabar susijaudinęs, kaip geras vadybininkas, nes mato, kad rezultatų nėra.“
Didžiausia našta PSD įmokų tenka dirbantiems pagal darbo sutartis. Vaikai, pensinio amžiaus žmonės, mamos, auginančios vaikus, yra draudžiami valstybės lėšomis ir įmokų nemoka.
O anot Lietuvos medikų sąjūdžio, valstybė į PSDF sumoka mažiausią dalį sumos, nors draudžiamieji sistema naudojasi daugiausiai. Be to, medikai piktinasi, kad valstybės sumokama suma gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas jau seniai nebeatitinka realių kainų. Tad nevertėtų stebėtis, jei ateityje už viską teks prisimokėti.
„Pati valstybė už savo draudžiamuosius sumoka tik trečdalį. […] Nėra nemokamų dalykų. Jei nueitume į parduotuvę, prisidėtume pilną krepšį ir sakytume, kad sumokėsime 30 proc. reikiamos sumos, nes mano toks noras, aš moku mokesčius, tai tikriausiai greitai prisistatytų apsauginis“, – sakė A. Gerliakienė.
Iš surinktų PSD įmokų šiuo metu apmokamos sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, mokami atlyginimai medikams, kompensuojami vaistai, sveikatos patikros programos.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
