Berniukas gyveno Gurgaune netoli Naujojo Delio ir taip pat sirgo leukemija bei pneumonija. Indijos žiniasklaida pranešė, kad jis buvo užsikrėtęs H5N1 atmainos virusu.
Liepos 2-ąją jis buvo paguldytas į ligoninę sostinėje, o po 10 dienų mirė sutrikus daugelio organų veiklai.
Šiuo metu atliekamas viruso išskyrimas ir genomo sekoskaita, pradėtas epidemiologinis tyrimas, vėlai trečiadienį informavo ministerija.
Paukščių gripu daugiausia serga laukiniai ir naminiai paukščiai, o žmonių užsikrėtimo nuo kitų žmonių atvejai yra labai reti.
Paukščių gripo viruso H5N1 atmaina pasirodė 1997 metais, o paskui plito 2003–2011 metais. 2013-aisiais pirmą kartą pasirodė H7N9 atmaina. Šių dviejų atmainų virusais Azijoje nuo paukščių užsikrėsdavo ir žmonės.
Nuo 2013-ųjų H7N9 užsikrėtė 1 668 žmonės, 616 jų mirė, nurodo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).
Indijos atveju, pasak ministerijos, kalbama apie nerimą keliantį viruso potipį H5Nx, galintį virsti itin pavojingomis atmainomis.
Minėtą berniuką gydę gydytojai ir slaugytojai stebimi nuo liepos 16-osios. Kol kas niekam jokie simptomai nepasireiškė.
Taip pat buvo atsekami kontaktai, bet šeimos nariai, kiti artimų kontaktų turėję asmenys ir medikai nesusirgo.
Praėjusį mėnesį Kinija pranešė apie pirmąjį žmogaus užsikrėtimo paukščių gripo atmaina H10N3 atvejį, tačiau užkrato didelio masto išplitimo grėsmė yra maža. Rusija vasarį patvirtino pirmuosius užsikrėtimo paukščių gripo H5N8 atmainos virusu atvejus tarp vieno paukštyno darbuotojų.
Indijoje pastaraisiais dešimtmečiais būta didelių paukščių gripo protrūkių. Rimčiausias jų kilo 2008-aisiais, kai teko sunaikinti milijonus naminių paukščių.
Indija, esanti antroje vietoje pasaulyje pagal gyventojų skaičių, šiuo metu grumiasi su COVID-19 pandemija. Iš viso šalyje užregistruota daugiau kaip 31 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir per 400 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų.