- Kodėl išsiskyrimas ir išleidimas į universitetą ar kitą naują aplinką tėvams gali būti gana sudėtingas, o vaikams visai nekelti rūpesčių?
- Visuomenėje dažnai vyrauja nuomonė, jog išvykstantiems ir keičiantiems gyvenamąją vietą vaikams daug lengviau nei namuose pasiliekantiems tėvams. Tačiau aš pastebėjau, jog išsiskyrimą išgyventi yra nelengva tiek tėvams, tiek vaikams. Tėvams tenka susitaikyti, jog nebegalės taip aktyviai dalyvauti savo vaiko gyvenime ir jų vaikas namuose bus tik svečias. O vaikams tenka suprasti, jog patys turės išmokti tvarkyti piniginius reikalus, susidaryti pirkinių sąrašą, rūpintis buitimi.
Ši patirtis kelia daugybę dviprasmiškų jausmų: nerimą, liūdesį, pyktį, džiaugsmą, pasididžiavimą ir be šių jausmų joks išsiskyrimas yra neįmanomas. Aišku vaikai dažniau išgyvena džiaugsmą, pasididžiavimą, nuostabą, nes patiria daug naujų ir malonių išgyvenimų: pradeda studijuoti universitete, susipažįsta su naujais kurso draugais, gyvena naujame būste, gali dalyvauti vakarėliuose be jokio laiko apribojimo, todėl jiems šiuos pokyčius daug lengviau išgyventi nei tėvams.
Juk tėvai pasilieka namuose ir toliau gyvena pagal jiems įprastą rėžimą ir kasdien išgyvena vidinės tuštumos jausmą. Prie pusryčių stalo jau nebėra dukters ar sūnaus, kuris paprašytų pinigų priešpiečiams, o vakarienės metu nebėra, kas papasakos linksmą istoriją, nutikusią mokykloje. Nebėra, kas bamba, prieštarauja, juokiasi ir tėvams to labai trūksta: jie pasiilgsta savo vaiko todėl dažnai ir prašo grįžti savaitgaliais namo. Tėvams prireikia laiko, kol atranda būdą, kuo šią tuštumą užpildyti.
- Kokios yra pagrindinės tėvų baimės išleidžiant vaikus?
- Tėvai, ypač mamos, išleisdami vaikus į savarankišką gyvenimą dažniausiai baiminamasi vienatvės. Tėvai nerimauja, jog taps niekam nebereikalingi. Jie jaučiasi netekę vieno svarbiausio vaidmens – būti tėvais. Su šia netektimi atsiveria ir kitos baimės: pasenti, būti nereikalingam, numirti. Susidūrus su šiomis baimėmis, jiems tenka iš naujo mokytis suvokti save ir pažinti savo sutuoktinį, vėl susirasti naujų pareigų, grįžti prie visuomeninio gyvenimo, atkurti santykius su draugais, jei auginant vaikus visa tai buvo prislopinta.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai baiminasi, kad atžalos gali nesusidoroti su iškylančiais sunkumais, kad yra nepakankamai subrendusios ir pasiruošusios savarankiškam gyvenimui. Ši baimė dažniausiai kyla tėvams, kurie jaučia kaltę, kad nepadarė visko, ką reikėjo padaryti auklėjant vaikus. Daugumos šių baimių neįmanoma išvengti, nes jos parodo, kad tiek vaikų, tiek tėvų gyvenime įvyko pokyčiai, kurie skatina augti, tobulėti ir keistis. Tačiau įveikus šias baimes, atsiveria naujos galimybės tiek tėvų, tiek vaikų gyvenime.
- Kaip skiriasi išsiskyrimas su skirtingos lyties vaikais?
- Dažniausiai jaunuolio lytis įtakos neturi tėvų ir vaikų išsiskyrimo sudėtingumui. Tačiau pastebima, jog jauniausiam vaikui arba vieninteliam vaikui šeimoje išeiti iš namų yra sunkiausia, nes jis palieka tėvus vienus. Tuo metu liūdesys, nerimas, pyktis ir kiti su išsiskyrimu susiję jausmai yra išgyvenami intensyviau. Taip pat sunkiausia su vaikais išsiskirti tiems tėvams, kurie pernelyg linkę juos globoti. Jei metų metais tėvai daugiausiai dėmesio skirdavo vaikui ir rūpindavosi tik juo, vaikui išsikrausčius iš namų, gyvenimas gali atrodyti praradęs prasmę. Be to, kiek tėvų ir vaikų išsiskyrimas bus komplikuotas priklauso ir nuo šeimos tarpusavio santykių. Jei tėvai pasitikėjo savo vaiku, auklėjimo jį kaip savarankišką, atsakingą ir kūrybišką asmenybę – išsiskyrimas bus lengvesnei nei tėvų, kurie stengdavosi viską atlikti už patį vaiką.
- Ką turi suprasti tėvai išleisdami savo vaikus?
- Tėvai vaikų išsikraustymui iš namų turėtų ruoštis jau iš anksto. Svarbu, kad vaikui augant tėvai kartais jį išleistų nakvynei pas draugus, leistų savaitgalį ar vasarą praleisti pas senelius, nupirktų kelialapį į vaikų stovyklą. Tokiu būdu bus lavinamas vaiko savarankiškumas bei tėvai galės pajusti, koks jausmas, kai vaikų nėra namuose.
O vaikui jau išsikrausčius iš namų, tiek tėvams, tiek vaikams svarbu suprasti, kad išgyventi liūdesį, vienišumą, jausti pykti, baimę ar kaltę yra labai natūralu. Tačiau svarbu nekaltinti kitų už šiuos kilusius jausmus. Reikia prisiminti, jog tėvystė – tai nepriklausomos ir savimi pasitikinčios asmenybės ugdymas ir jei jūsų vaikas puikiai įsikūrė naujame mieste ar būste, turite save už tai pasveikinti.
Kitaip tariant, tėvai turi suprasti, jog prasidėjo naujas etapas tiek jų, tiek vaiko gyvenime ir jaunuolis pats privalo priimti sprendimus bei atsakomybę už savo klaidas. Tėvai gali palaikyti vaiką jį išklausydami, patardami jam, bet jau nebeprivalo žinoti visko, kas vyksta jų gyvenime. Jei tėvai perdėtai rūpinsis savo vaiku, jis supras tai kaip nepasitikėjimą juo.
- Kaip lengviau išgyventi šį išsiskyrimą?
- Tiek tėvai, tiek vaikai turėtų leisti sau jausti visus su krize susijusius jausmus, juos priimti ir išreikšti. Tik svarbu prisiminti, jog jausmai yra reiškiami ne nukreipiant juos į kitą asmenį, o tiesiog jaučiant, išgyvenant ir dalijantis savo jausmais. Tėvams ir vaikams išsiskyrimą bus lengviau išgyventi, jei ryšys ir bendravimas nebus visiškai nutraukti. Šiuo atveju visai šeimai svarbu atrasti kitų būdų, kaip palaikyti bendravimą. Pastebėjau, kad vienos šeimos pradeda dažniau bendrauti elektroniniu paštu, kitos susitaria, jog kas vakarą susiskambins. Pasitaiko šeimų, kuris susitaria bent tris kartus per dieną susirašyti trumposiomis žinutėmis.
Vaikai turėtų priminti tėvams, kad jie nepanikuotų ir nepyktų, jei jie iš karto neatsako, juk jūs pradedate naują ir užimtą gyvenimą. Be to, jei tėvai ims varginti jus dažnais skambučiais, jūs imsite tolti nuo jų. Jei pastebėjote, jog padažnėjo konfliktai su tėvais, stenkitės parodyti tėvams, kaip vertinate jų pastangas už tai, kad augino ir auklėjo jus. Dažniau su tėvais kalbėkitės apie dabartinius bei praeities išgyvenimus. Tokiu būdu tiek vaikai, tiek tėvai sužinos daug naujų dalykų apie vieni kitus.
Kad tėvai neleistų tuščiai laiko nerimaudami ir laukdami vaiko skambučio, jie gali prisiminti savo svajones ir pamirštus hobius. Atsiradus daugiau laisvo laiko, galima užsiimti darbine ar visuomenine veikla, išmokti naujų dalykų. Puiki proga atnaujinti ryšį su sutuoktiniu, susirasti naujų draugų ar prisiminti senuosius. Svarbiausia suprasti, kad tiek vaikų, tiek tėvų gyvenimas pasikeitė ir tuos pokyčius išgyventi gali padėti tvirtas, nuoširdus ir šiltas bendravimas šeimoje.