Mažiau nei tris milijonus gyventojų turinčioje Lietuvoje gyvena apie 100 tūkst. vėžiu sergančių žmonių. Iš jų apie 8 tūkst. gyventojų kasmet nuožmią kovą su vėžiu pralaimi, rašoma pranešime spaudai.
Nepaisant to, ekspertai teigia, kad turime visas galimybes mirčių nuo vėžio skaičių sumažinti nuo 8 tūkst. iki bent 5-6 tūkst. kasmet. Tam būtina didinti visuomenės švietimą - skatinti gyventojus labiau rūpintis savo sveikata, nes nustačius vėžį jau I-II stadijose, išgyvena net apie 80 proc. pacientų. Tuo tarpu III-IV stadija daugeliui tampa mirties nuosprendžiu.
Savanoriai įtrauks į akciją ir praeivius
Siekiant informuoti visuomenę apie vėžio prevencijos svarbą bei paskatinti gyventojus pasirūpinti savo sveikata, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija kartu su partnere - Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija trečiadienį Vilniuje rengia akciją „Pasitikrink = gyvenk!“, kurios metu Gedimino prospektą nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų nušvies 8 tūkst. žvakučių – tiek pat, kiek gyvybių kasmet pasiglemžia vėžys.
„Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, mažiausiai iki 40 proc. mirčių nuo piktybinių navikų galima išvengti. Jei nori gyventi, negali būti abejingas - turi rūpintis savimi ir savo artimaisiais. Žinią apie tai ir skleidžia mūsų akcija „Pasitikrink = gyvenk!“ , – sakė akciją inicijavusios Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas ir pridūrė, kad prie akcijos prisijungs gausus būrys savanorių, kurie kvies miestiečius taip pat uždegti simbolinę žvakutę. Atsidėkodami savanoriai įteiks vilniečiams po mažą dovaną – specialiai akcijai išleistą atviruką: simbolinį priminimą kiekvienam skirti daugiau dėmesio savo sveikatai.
23 organizacijas, aktyviai veikiančias onkologijos srityje, vienijančios Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas Gediminas Žižys vylėsi, kad akcija paskatins miestiečius bent trumpam pastūmėti į šalį visus darbus bei susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų darome dėl savo ir savo artimųjų sveikatos – ar įsisukę į nesibaigiantį rūpesčių maratoną nepamirštame savimi pasirūpinti.
„Juk vėžys yra liga, kuri gali paliesti kiekvieną – beveik kiekvienoje giminėje rastume sirgusių ar sergančių šia liga“, - sako G.Žižys ir kviečia visus gyventojus aktyviai dalyvauti akcijoje - ateiti į Gedimino prospektą ir kartu su savanoriais uždegti po žvakutę. Pasak jo, šviečiantis žvakučių takas ne tik primins apie vėžio grėsmę, bet ir suteiks vilties, kad vėžiui galima pasipriešinti.
Susirgę vėžiu pasikliaujame vien valstybe, o ji neišgali visiems padėti
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A.Bakšinskas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą: nors vėžys – brangi liga, kuri daug kainuoja tiek valstybei, tiek pacientui, kritinių ligų draudimu būna apsidraudę tik maždaug 1 proc. visų susirgusiųjų vėžiu.
„Viena vertus, mes nesirūpiname savo sveikata – vėžys trečdaliui gyventojų nustatomas jau vėlyvose stadijose. Kita vertus, susirgę mes visiškai pasikliaujame vien valstybės pagalba, nors visi žinome, koks skylėtas yra mūsų valstybės biudžetas“, - į kitą svarbų aspektą atkreipia dėmesį Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Pernai vėžys diagnozuotas maždaug 18 tūkst. žmonių, o draudimo nuo kritinių ligų išmokas gavo tik 266 asmenys. Pasak A.Bakšinsko, dėl to turime situaciją, kad vėžiu sirgusios ir krūties netekusios moterys Lietuvoje atiduoda paskutines šeimos santaupas, kad pasidarytų krūtų atstatymo operaciją, nes valstybė krūtų implantų vėžio pacientėms tiesiog nekompensuoja. Tuo tarpu krūties vėžys yra ketvirtoje vietoje labiausiai paplitusių piktybinių navikų penketuke.
„Po vėžio gydymo, alinančios chemoterapijos komplikacijos yra labai dažnos, bet čia pacientas lieka vienas pats su savo bėda, nes valstybė nefinansuoja reabilitacijos po vėžio komplikacijų“, - problemą įvardija A.Bakšinskas.
Akcijos „Pasitikrink = gyvenk!” iniciatoriai sako, kad būtina skatinti visuomenę labiau rūpintis savo sveikata tiek šiandien, tiek žvelgiant į ateitį, nes ligos anksčiau ar vėliau užklumpa visus.
Teigiama, kad tai ne tik padėtų sumažinti socialinę naštą valstybei, bet ir padėtų kilstelėti aukštyn lietuvių vidutinę gyvenimo trukmę, kuri vis dar yra gerokai žemiau ES vidurkio.