O šios širdies Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose naujo šanso gyventi laukia 3,5 metų Edvardas, gimęs su keliomis širdies ydomis.
Dėl komplikuoto širdies transportavimo, nepalankių oro sąlygų donoro iš Latvijos širdis neplakė beveik penkias valandas. Didžiulė medikų komanda atlaikė milžinišką įtampą, tačiau viskas pavyko: Edvardo krūtinėje jau nuo lapkričio 25 dienos plaka nauja širdis.
Širdies laukė metus
Edvardas gimė prieš 3,5 metų, o likimas jį nuskriaudė „padovanodamas“ net tris širdies ydas. Berniukas išsiskyrė iš kitų vaikų – mažai vaikščiojo, nes greitai pavargdavo ir dusdavo, o ką jau kalbėti apie aktyvesnį judėjimą.
Nors Edvardui vos treji, jam jau buvo atliktos trys širdies operacijos bei įvairios procedūros, kurių metu, tėvai suskaičiuoja, galėjo būti atlikta net 14 narkozių. Edvardo tėvai žinojo – persodinti širdį reikės anksčiau ar vėliau. Pablogėjus Edvardo sveikatai, transplantacija tapo reikalinga jau po antrosios operacijos. Berniukas širdies laukė metus ir šių metų lapkričio 25 dieną pagaliau jos sulaukė.
Operacija – ypatinga
Nors Lietuvoje, VUL Santaros klinikose, nuo 2001 m. vaikams buvo atlikta 17 širdies persodinimo operacijų, tokia kaip Edvardo – pirmoji.
Dėl berniuko širdies patologijų, iš dviejų skilvelių kraujotakos reikėjo suformuoti vieną. Ilgainiui širdį su pakoreguota kraujotaka reikėjo persodinti.
„Širdies transplantaciją, kai yra vieno skilvelio kraujotaka, techniškai atlikti yra žymiai sudėtingiau negu įprastines transplantacijas, kurios atliekamos dėl širdies raumens silpnumo, – pasakojo kardiochirurgas prof. Virgilijus Tarutis. – Kitas dalykas – laikas, kol donoro širdis vėl pradėjo plakti, buvo pats ilgiausias iš visų mūsų atliktų transplantacijų.“
Po operacijos Edvardą prižiūri VUL Santaros klinikų gydytoja vaikų kardiologė dr. Rita Sudikienė.
Širdis – Latvijoje
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Virginijus Jakutis pasakojo, kad Lietuvoje nuolat naujų širdžių laukia bent keli vaikai. Kartais laukimas gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Niekas negali numatyti, kada ir kur atsiras tinkamas donoras.
Lapkričio 25 dieną širdies donoras Edvardui atsirado Rygoje. Šią žinią ankstyvą šeštadienio rytą gavo Lietuvos medikai.
„Buvo išeiginė, daug kas ilsėjosi, vieni buvo išvykę į kitus miestus, kiti į kitas šalis, todėl surinkti komandą šiek tiek užtruko. Kai atsiranda donoras, nesvarbu, kur esi – namuose, sode ar spektaklyje, turi viską mesti ir važiuoti į ligoninę“, – pasakojo gydytojas V. Jakutis.
Šalys dėl transplantacijų bendradarbiauja, todėl, jei donoras atsiranda kitoje šalyje, negu yra recipientas, medikų komanda vyksta parsivežti organo. Tiesa, parvežimas nėra toks paprastas procesas.
Atgal – sraigtasparniu
Į Rygą greitosios pagalbos automobiliu paimti širdies vyko medikai iš Vilniaus ir Kauno. Tarp jų – ir gydytojas anesteziologas reanimatologas V. Jakutis.
Pirmiausia – širdį iš donoro reikia išimti, o tai – sudėtingas, kruopštus ir be galo atsakingas darbas, prie kurio prisideda didelė komanda medikų.
„Į priekį vykti turime šiek tiek daugiau laiko, tačiau vykstant atgal ir gabenant organą, svarbi kiekviena minutė“, – pasakojo gydytojas V. Jakutis. Kad nauja širdis Edvardą pasiektų kuo greičiau, organas iš Rygos buvo skraidinamas sraigtasparniu.
Rygoje nusileisti sraigtasparniu šalia ligoninės nėra galimybės, todėl pirmiausia reikia nuvykti į oro uostą, iki kurio – 15 minučių kelio. Nors organą transplantacijai gabenantiems žmonėms muitinės patikra yra paprastesnė ir greitesnė, procesas vis tiek užtrunka. „Kai tikrina tavo dokumentus, o tu nešiesi šaltkrepšį su širdimi, kuomet svarbi kiekviena minutė, būna labai nekantru“, – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas V. Jakutis.
Gydytojas sako, kad donoro širdis iki įsodinimo į Edvardo krūtinę neplakė beveik 5 valandas. Toks laikas yra kone maksimalus, kad širdis būtų prisiūta, gautų kraujo ir toliau galėtų funkcionuoti jau kitame kūne.
Širdis prigijo
Gydytojas V. Jakutis sako, kad periodas po širdies persodinimo yra be galo svarbus, kupinas nežinios ir nerimo – medikai nuolat stebi, ar organizmas neatmeta širdies, ar nekyla infekcija, kaip į pasikeitimus reaguoja kiti recipiento organai. Dažniausiai žmogus, kuriam buvo persodinta širdis, yra sunkiai sergantis, todėl jo organai ir sveikata – silpni. Tik po kelių savaičių ar mėnesių galima spręsti, kad operacija praėjo sėkmingai.
Nuo širdies persodinimo Edvardui praėjo daugiau nė mėnuo ir gydytojai džiaugiasi rezultatu – širdis prigijusi, tačiau įtampa dėl Edvardo sveikatos būklės išlieka ir, kaip sako gydytojas anesteziologas reanimatologas V. Jakutis, dar kurį laiką išliks. Edvardas vis dar guli intensyvios reanimacijos skyriuje ir yra atidžiai prižiūrimas.
„Tik dėl gydytojų profesionalumo viskas pavyko. Jie padarė stebuklą, nes tai buvo sudėtinga operacija. Dabar, kai sūnus gavo naują širdutę, tikimės, kad jis visiškai atsigaus ir pamatysime jį lakstantį, besidžiaugiantį gyvenimu“, – pasakojo Edvardo mama Lina Šerėnienė. Kardiochirurgas prof. V. Tarutis sako, kad galiausiai taip ir turėtų būti, ko trokšta Edvardo tėvai.
Prisidėjo kelios dešimtys
Berniuko, kuriam buvo persodinta širdis, tėvai yra be galo dėkingi visai komandai, kuri prisidėjo prie transplantacijos. Gydytojo anesteziologo reanimatologo V. Jakučio teigimu, sunku suskaičiuoti, kiek žmonių prie to prisidėjo, tačiau skaičius gali siekti ir kelias dešimtis.
„Norime ypatingai padėkoti visam Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriui, kurio darbuotojai jau tapo mūsų antrąja šeima. Norisi padėkoti visiems – donoro tėvams, kurie tokią sunkią valandą sugebėjo pagalvoti apie kitus žmones ir suteikė viltį gyventi mūsų sūnui, nepaisydami savo skausmo pagalvojo ir apie kitus. Visoms tarnyboms, transplantacijos biurui, gydytojų komandoms, kurios dirbo ir čia, ir Latvijoje, pilotui, kuris valdė sraigtasparnį ir sugebėjo nusileisti prie Santaros klinikų nepalankiu oru. Prie to prisidėjo tiek daug žmonių, su kuriais mes net nesusitikome“, – sakė L. Šerėnienė.