Taip ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Feliksas Jankevičius.
Pasak profesoriaus, pirmas iššūkis – visame pasaulyje ir Lietuvoje kosminiu greičiu augantis nutukimas, kuris turi įtakos vėžio atsiradimui: „Viršsvorį turinčių žmonių skaičius auga, tačiau išsprendus šią problemą būtų galima net trečdaliu sumažinti sergamumą vėžiu“.
Antras prof. F. Jankevičiaus minėtas iššūkis – kova su rūkymu. „Pasaulyje stebimas akivaizdus rūkymo mažėjimas, tačiau Lietuva priskiriama šalims, kur rūko daugiau nei pusė žmonių, ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas auga tarp jauno amžiaus moterų. Šis žalingas įprotis visų pirma siejamas su plaučių, bet ir inkstų, šlapimo pūslės vėžiu ir tai įrodyta labai rimtais tyrimais“, – pabrėžė Nacionalinio vėžio instituto direktorius.
Kaip teigė prof. F. Jankevičius, nutraukus rūkymą vidutiniame amžiuje, vėžio riziką galima sumažinti net 60 proc., be to, kai onkologine liga suserga rūkantis žmogus, tai blogina ne tik jo būklę, bet ir gydymo rezultatus.
Trečiu iššūkiu kovoje su vėžiu kalbėtojas įvardijo ankstyvos diagnostikos priemonių prieinamumą ir ribotą aukšto standarto gydymą, kuris turtingesnėms Vakarų Europos šalims leidžia pasiekti daug aukštesnių išgyvenamumo rodiklių, nei Lietuvoje.
Vis dėlto, gera žinia prof. F. Jankevičius vadino tai, jog praėjusiame amžiuje pradėjus aktyvesnę kovą su vėžiu išgyvendavo vienas iš penkių onkologinių ligonių, o šiandien – trys.
Populiariausia ir sėkmingiausia iš šiuo metu valstybės finansuojamų profilaktinių programų – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kuria Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, pasinaudojo pusė tikslinės amžiaus grupės moterų.
Skaičiuojama, jog per 10 metų ši programa sergamumą gimdos kaklelio vėžiu sumažino trečdaliu.
Nerūpestingus D. Mikutienė siūlo tikrinti priverstinai
Pacientams, kuriems nustatomas vėžys, formuojami žalieji koridoriai, kad jie be eilių galėtų gauti pažangų gydymą, ilgai nelaukdami jo. Kaip spaudos konferencijoje sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, daugelis įstaigų jau pritaikė šį modelį.
Modernaus gydymo prieinamumo problema vis dar aktuali, bet, kaip pabrėžė Seimo narė, tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą onkologinėms ligoms gydyti skirtas finansavimas padidintas iki 13 mln. eurų.
Kalbėdama apie pagalbos prieinamumą D. Mikutienė akcentavo eiles ir didelį šeimos gydytojų apkrovimą. „Naudos duotų ir prievartinis pasitikrinimas pagal prevencinę programą. Yra šalių, kad jei žmogus neatsiliepia į tris kvietimus pasitikrinti, jo darbdavys gauna žinią, kad darbuotojas socialiai neatsakingas, nes užleistų ligos atvejų gydymas valstybei labai brangus“, - pabrėžė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
Vengimą prevenciškai tikrintis D. Mikutienė sieja ir su lietuvių būdu: „Kol neskauda, kol nėra visai blogai, tol nesikreipia į gydytojus, taigi, vėžio prevencijos srityje tikrai dar yra kur tobulėti“.
Pasiglemžia 8 tūkst. gyvybių per metus
Nacionalinio vėžio instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Smailytės duomenimis, Lietuvoje sergamumo vėžiu tendencija – auganti, kaip ir kitose Europos šalyse. Pagrindinė priežastis – rizikos veiksniai, tarp kurių minėtas nutukimo augimas, rūkymas, tačiau turi įtakos ir vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas, nes vėžys didžiąja dalimi – vyresnio amžiaus žmonių liga.
„Lietuvoje augant sergamumui turim stabilius mirtingumo rodiklius – apie 8 tūkst. mirčių per metus. Išgyvenamumo rodikliai mažesni nei Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Tačiau tai būdinga ir kitoms Rytų Europos šalims ir, matyt, dėsninga, turint omenyje, kokios lėšos vėžio gydymui skiriamos Vakarų Europoje ir pas mus“, – sakė dr. G. Smailytė.
Nepaisant sunkumų, kurie buvo aptarti konferencijoje, pastaruosius du dešimtmečius, stebimas nuolatinis susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumo didėjimas ir tai yra gera žinia.