Juk vėžio prevencijoje, organizuojamoje valstybių mastu, gali dalyvauti kiekvienas iš mūsų. Paragintas imtis veiksmų prieš ligą žmogus gali nuspręsti mesti rūkyti, imtis aktyvaus gyvenimo būdo, pagaliau – dalyvauti profilaktinėse patikros programose.
Vasario 3 d. 9 val. DELFI TV konferencijoje apie tai, kaip galime sumažinti riziką susirgti vėžiu, kalbės savo srities specialistai - Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius Prof. Feliksas Jankevičius, NVI prof. Sonata Jarmalaitė, NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko.
Prisijunkite ir jau dabar užduokite jums aktualius klausimus.
Labai daug – žmogaus rankose
Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius pasakojo, kad neatsitiktinai Pasaulinės vėžio dienos šūkis yra „Mes galime. Aš galiu“.
„Mes, onkologai, sakome, jog galime anksti ir tiksliai diagnozuoti ligą, taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, išsaugoti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimą. Kita vertus, kiekvienas žmogus gali labai daug pasirinkdamas gyvenseną. Žmogus gali nuspręsti mesti rūkyti, imtis aktyvaus gyvenimo būdo, pagaliau – dalyvauti profilaktinėse patikros programose. Kaip gyvename mes, lietuviai? Labai nesveikai. Mažai judame, daug valgome „neteisingo“ maisto, rūkome, fiziškai esame neaktyvūs. Keturiose profilaktinėse patikros programose dėl vėžio dalyvauja tik maždaug penktadalis tų gyventojų, kuriems yra skirtos šios programos. Tačiau turime puikų humoro jausmą: pasakojame smagias istorijas apie kaimynus, pašiepdami jų sveikesnį, tvarkingesnį gyvenimo būdą. Bet pažvelkime į savo kaimynus: Suomijoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 78 m. Mes, deja, smarkiai atsiliekame. Taigi pats žmogus gali labai daug“, - įsitikinęs įstaigos vadovas.
Tobulėja gydymas
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. Sonata Jarmalaitė pabrėžė, kad vėžys – sudėtinga liga, kurios atsiradimą lemia daugelis genetinių ir epigenetinių pakitimų, dėl kurių sutrinka normalus ląstelės funkcionavimas. Genetinių klaidų aptikimas, pakitusių baltymų blokavimas – tai šiuolaikinis požiūris į vėžio gydymą, vadinamoji taikinių terapija.
„Norint skirti šį gydymą ligoniui, būtina žinoti atitinkamo baltymo-taikinio genetinių mutacijų profilį. Tai reiškia, kad molekulinės biologijos žinios tapo būtinos, norint sėkmingai gydyti vėžį. Navikui būdingus genetinius pakitimus galima panaudoti ir vėžio diagnozės patikslinimui, molekulinio subtipo nustatymui – nuo to taip pat priklauso gydymo taktika, intensyvumas.
Tolimesnis žingsnis – navikui būdingų mutacijų paieška ligonio krauju cirkuliuojančioje naviko DNR ar RNR. Tai pavienės molekulės, kurioms „pagauti“ reikia ypatingai jautrių ir tikslių metodų, specialios įrangos ir žinių. Tai vadinamoji neinvazinė molekulinė vėžio diagnostika arba skystoji biopsija. Idėja kraujyje ieškoti naviko genetinės medžiagos ir taip anksti bei patikimai diagnozuoti vėžį nėra nauja, tačiau jos įgyvedinimui reikėjo sulaukti tokių pažangių technologijų kaip naujos kartos sekoskaita, vienos ląstelės analizė ir pan.“, - vardijo ji.
NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko savo ruožtu priminė, kad krūties vėžys dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau anksti diagnozavus ligą, turime gerus gydymo rezultatus.
„Todėl labai svarbu, kad motrys laiku kreiptųsi į gydytojus, nenumotų ranka į bet kokius neįprastus simptomus ir įprastų pasitikrinti profilaktiškai. Pagal prevencinę programą atlikus mamogramas, neretai nustatomi nulinės stadijos pakitimai, kurių pati moteris nejaučia. Tokiais atvejais gydymas būna mažiau agresyvus, o gydymo rezultatai – puikūs.
Taip pat džiaugiamės nustatę neapčiuopiamus ankstyvųjų stadijų navikus, kuriuos pati moteris apčiuoptų tik po keleto metų. Tad prevencinės programos leidžia nustatyti ikivėžinius arba ankstyvųjų stadijų vėžinius pakitimus, kurių gydymas daug paprastesnis, o gydymo rezultatai labai geri“, - aiškino profesorius.
Prisijunkite penktadienį 9 val. ir užduokite šiems specialistams aktualių klausimų!