Daugelio vis dar estetine problema laikoma liga, gydytojų skaičiavimais, serga iki 80 proc. populiacijos. Tačiau ar žmonės laiku kreipiasi į medikus? Angiochirurgas Arūnas Grinkevičius purto galvą. Nors ligą galima įtarti daug anksčiau, kai kuriuos pacientus į mediko kabinetą atveja tik nenumaldomas skausmas ar net atsivėrusios opos.
Baltijos Amerikos klinikoje dirbantis kraujagyslių chirurgas pasakoja pastebintis du pacientų segmentus. Šiuo metu su vienu jų darbo tikrai netrūksta.
„Kai ateina žiema, slepiame kojas po šiltais rūbais, tad ir problema akis rečiau bado. Todėl ir turime dvi kategorijas sezoninių pacientų. Vieni savo kojų išvaizda ir sveikata susirūpina pavasarį, kai apnuogintos kojos atskleidžia ir venų voratinklius. Kita grupė – tie, kurie laukia rudens ir tada kreipiasi į medikus. Jų motyvai taip pat labai logiški. Bent mėnesį po operacijos reikia nešioti elastinį trikotažą. Kai būna šilta, pavyzdžiui, vasarą, tokių kojinių nešiojimas gali būti kiek problematiškas, todėl šaltuoju metu susirūpinę savo kojomis tarsi šiek tiek išlošia. Visgi turiu pabrėžti, kad gydytis venas niekada nėra per vėlu, nėra „netinkamo sezono“, ypač kalbant apie lazerinį gydymą ar gydymą bioklijais, po kurio nereikia nešioti elastinių kojinių“, - DELFI interviu pasakojo gydytojas.
Polinkis sirgti yra paveldimas
Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos. A. Grinkevičius negąsdina, bet dėsto atvirai – jei kažkas iš jūsų artimųjų, pavyzdžiui, tėvai ar seneliai turėjo išsiplėtusias kojų venas, jums irgi reikėtų susirūpinti.
„Tai yra paveldimas susirgimas – polinkį sirgti venų varikoze jūs „atsinešate“ gimdami. Labiau turėtų susirūpinti merginos ir moterys. Jų gyvenime yra vienas periodas – nėštumas – kurio metu išbandoma venų būklė. Jei polinkis sirgti šeimoje yra, nėštumas tai labai akivaizdžiai parodo (dažniau antroje nėštumo pusėje). Todėl moterims rekomenduojame savo kojų venas išsitirti dar prieš nėštumą – jei matote kad ir nedidelius kapiliarus, vienoje kitoje vietoje venų gumbelius – atvykite pas kraujagyslių chirurgą, galite ir profilaktiškai. Tada žinosite savo rizikos laipsnį. Jei nėštumo metu tino kojos, pagimdžiusi vėl nebijokite apsilankyti pas specialistą ir sužinoti realią situaciją“, - patarė pašnekovas.
Chirurgo uždavinys yra šalinant paviršinę veną įsitikinti, kad gilioji vena yra tikrai sveika, nes ji bus pagrindinis kelias, kuria, pašalinus nesveiką veną, tekės kraujas. Jei echoskopijos metu nustatoma, kad giliosios venos taip pat „serga“, operacijos paviršinėse venose daryti nebus galima arba tos operacijos bus labai ribotos.
„Giliąja vena teka apie 4/5 kraujo, likęs penktadalis – paviršinėmis venomis. Tačiau kai pastarosios suserga, kai kraujo kryptis pasikeičia ne į viršų, o žemyn, tada visas kraujas teka giliąja vena. Kai išoperuojame paviršines venas ir nuimame šią užduotį nuo giliųjų venų, kojų tinimas atslūgsta, žmogus iškart jaučiasi geriau“, - ligos subtilybes aiškino gydytojas.
Ši problema kankina ir vyrus. Nors, žinoma, vyrus „globoja“ kitokia jų hormoninė sistema, tačiau tiems vyriškiams, kurie dirba stovimą darbą, kurių šeimoje artimi asmenys sirgo venų varikoze, rizika išlieka. O vyrai dažnai nekreipia dėmesio į savo sveikatą ir dažniau pas gydytojus atvyksta jau su ligos komplikacijomis. Jų veninius mazgus neretai slepia ir gausus kojų plaukuotumas. Vyrai sudaro penktadalį-šeštadalį visų pacientų.
Tiems, kuriems yra didelis polinkis sirgti venų ligomis, nerekomenduojama dirbti stovimą, intensyvų darbą, kilnoti svorius.
„Ši liga progresuoja po truputį, palengva, „su amžiumi“ atvejų daugėja. Dalis žmonių, išvydę pirmuosius simptomus, gydosi iškart. Tokiu atveju gydymas (tiek pacientui, tiek gydytojui) yra nesudėtingas. Kiti pacientai delsia kreiptis pagalbos ir galiausiai atvyksta jau tikrai prastos būklės. Todėl ir gali pasirodyti, kad vyresniame amžiuje venų varikozės pacientų yra daugiau, nors, kaip minėjau, liga prasideda anksti, polinkis sirgti yra įgimtas“, - pabrėžė angiochirurgas.
Ši liga niekada nesustoja – po truputį kapsi, kapsi ir tada parodo savo baisiausią veidą.
„Gali būti komplikacijos – trombozė, atsiranda tromboflebitas (uždegimas venose). Tipinė situacija – žmogus nesiskundė venomis, gal vienur kitur buvo nedidelis gumbelis. Tada asmuo išskrido pailsėti į tolimus kraštus ir po 10 valandų skrydžio vena „sutrombavo“. Tai yra įrodymas, kad net dėl mažų guziukų, nedidelių kapiliarų išsiplėtimo verta tirtis ir išsiaiškinti savo rizikos grupę“, - ragino medikas.
Yra 6 ligos stadijos. Pirmoji – sutrūkinėję kapiliarai (ypač prie čiurnos, pėdos), vėliau kojų tinimas (ypač asimetrinis, vienoje kojoje). Paskutinė ligos stadija – opa, žaizda, odos patamsėjimai, su aukšta trombų susiformavimo rizika. Baisiausia komplikacija, kuri, tiesa, yra reta – kai susiformavęs ir nutrūkęs trombas nukeliauja į plaučius ir sukelia staigią žmogaus mirtį.
Kaltinkite evoliuciją
Netikėta, tačiau varikozė pasireiškia ir rankose. Pašnekovo teigimu, jam taip pat tekę operuoti tokius pacientus.
„Dažniausiai atvyksta smulkaus sudėjimo moterys, kurių rankas išmarginęs neestetiškas venų voratinklis. Tačiau rankose tikrai nesiformuoja opos, žaizdos, labai retai šioje lokacijoje įvyksta varikozė. Gali būti lytinių organų, dubens organų varikozė. Visgi žmogus yra būtybė, vaikštanti ant dviejų galūnių. Kojose yra venos, kurios turi vožtuvėlius. Kai ši sistema sugriūva, ortostatinis slėgis (veikiantis į skystį) stumia mūsų kraują žemyn, tarsi vamzdžiu.
Kol venoje veikia vožtuvai, tol jos vamzdžiu vadinti negalime. Vožtuvai padeda kraujui tekėti aukštyn, prieš ortostatinį slėgį. Kai to nėra ir kraujas visa jėga teka žemyn, vena išsiplečia, išsipučia, joje padaugėja kraujo, koja ištinsta ir atsiranda venų liga. Jei žmogus vaikščiotų ant rankų, varikozė kankintų ne tik kojas. Gyvūnams, kurie bėgioja ant keturių, varikozės atvejų beveik nenustatoma, nes visas krūvis paskirstomas tolygiau. Kaltinkime anatomiją, ilgesnę gyvenimo trukmę, stovimą darbą ir sudėtingą gyvenimo ritmą, tačiau taip jau susiklostė, kad varikozė – labai dažna liga“, - teigė A. Grinkevičius.
Tai iliustruoja ir skaičiai. Skirtingų šaltinių duomenimis, net 80 proc. populiacijos turi vienokio ar kitokio lygio venų (veninės kraujotakos) sutrikimus kojose.
Būna, kad vystosi tyliai
Deja, tačiau dar nemažai sergančiųjų (ar net medikų) klaidingai mano, kad vizualiai matomos paviršinės venos – tik estetinė problema.
„Deja, ne tik pacientai, bet ir kai kurie vyresnės kartos gydytojai mano, kad išsiplėtusios venos – tik estetinė problema. Kol nėra didelių gumbų, kitų komplikacijų, tol venos yra ignoruojamos. Dėl tokio požiūrio ir pacientų raminimo turime didesnes komplikacijas ir pažengusias ligas. Jei kojos tinsta, jas margina sutrūkinėję kapiliariai – kreipkitės į kraujagyslių chirurgus, prašykite siuntimo dvigubam echoskopiniam ištyrimui. Tada žmogus žinos, kokia situacija, kokios perspektyvos ir tik tada pacientas su gydytoju galės priimti sprendimą, ką toliau daryti, kokį gydymo būdą pasirinkti. Žmogus neturi būti raminamas tada, kai to nereikia“, - patarė pašnekovas.
Svarbu suvokti, kad ligą ne visada galima pamatyti plika akimi.
„Būna, kad liga vystosi giliau ir tada nieko nematyti. Tada pagrindinis simptomas – kojų tinimas. Echoskopijos tyrimo metu tada nustatoma, kad venų vožtuvai nebeatlieka savo funkcijos ir jau reikia rimto gydymo. Tokie atvejai, kai liga vystosi tyliai, be vizualių įrodymų, nėra labai dažni ir sudaro apie 5 proc. visų atvejų“, - kalbėjo gydytojas.
Gydymo būdai
Visus venų varikozinės gydymo būdus galima suskirstyti į dvi grupes – invazinį ir ne invazinį.
Konservatyviesiems – ne invaziniams varikozinės venų ligos gydymo būdams priskiriamas specialus kompresinis trikotažas, įvairūs išoriškai vartojami tepalai ir kremai, geriamieji preparatai ir pan. Deja, taikant vien konservatyvius gydymo metodus išgydyti varikozės pažeistas venas nepavyksta. Visi konservatyviojo gydymo metodai labiausiai tinkami kaip pagalbinė priemonė ruošiantis chirurginei procedūrai.
Gydytojas A. Grinkevičius skeptiškai vertina išvardintus metodus, paremtus ne mokslo pasiekimais.
„Vieni naudoja dėles, kiti patiki internetinėmis reklamomis tepalų, kurie esą per dvi dienas išgydo varikozę. Tai yra visiškas žmonių klaidinimas. Iš visos priemonių, kurios bent kiek pristabdo ligą, gauso rekomenduoju tik elastines kojines, elastinį trikotažą. Jis galūnės apačioje spaudžia stipriau, aukščiau – silpniau, ir priverčia kraujo perteklių keliauti aukštyn. Tokiu būdu venos ne taip stipriai plečiasi ir liga neprogresuoja. Bet vis vien žmogus jų nenešioja visus metus, todėl atsiranda „langas“ ligai pasireikšti“, - teigė jis.
Yra ir medikamentinis gydymas – tabletės, kurios tonizuoja venų sienelę, tada venos šiek tiek susiaurėja ir vožtuvėliai, kurie buvo truputį pralaidūs, gali susiglausti ir šiek tiek atlikti savo funkciją. Jų efektas yra taip pat laikinas, galų gale vožtuvėliai liaujasi dirbę.
„Yra ir išorinių tepalų, kurie pagerina kraujo cirkuliaciją, tačiau jų įsiskverbimo gylis yra tik keli milimetrai, o mūsų venos – keliasdešimties milimetrų gylyje. Dažnai tepalas nepasiekia probleminės vietos. Radikalus, tačiau veiksmingiausias ir vienintelis gydantis būdas – pašalinti ydingą kraujotaką. Tepalai, trikotažas ar tabletės gali būti tik greta pagrindinio gydymo“, - pabrėžė pašnekovas.
Šiandien pacientui svarbu ne tik gydyti ligą, tačiau ir turėti gražų estetinį rezultatą. Klasikinė chirurgija keičiama minimaliai invazyviais ar tausojančiais gydymo būdais – lazeriu, endovaskuliniu būdu, kai, pavyzdžiui, vena „uždaroma“ iš vidaus (lazeriu ar specialiu radio dažniu, banga). Tokiu būdu apdorota vena pati per metus sunyksta. Nėra didelio skausmo, nereikia šalinti venos.
„Vienas naujausių ir švelniausių gydymo būdų – bioklijais. Procedūra greita, nereikia narkozės ar chirurginės intervencijos. Vienu adatos įdūrimu vena užklijuojama ir per pusmetį sunyksta. Nereikia (tai patinka daugeliui) nešioti kompresinių priemonių, tačiau, deja, šis būdas tinka ne visiems. Yra pacientų, kuriuos galime operuoti tik chirurginiu būdu, kitiems galime pasiūlyti tik lazerinį būdą. Tuo metu bioklijai labiausiai tinka gydyti ligą arba pradinėse stadijose, arba ligai pažengus, kai jau yra opos ir svarbesniu kriterijumi tampa ne estetika, o venos užklijavimas“, - aiškino specialistas.
Ligos pradžioje pacientui siūloma ir putų skleroterapija, kuri, gydytojo teigimu, tikrai efektyvi, tik nebūtinai ilgalaikė. Gydytojas, naudodamas labai ploną adatą, suleidžia sklerozuojančios medžiagos į veną, kuri šio vaisto poveikyje susitraukia ir po 3-4 savaičių galiausiai išnyksta. Dažniausiai ši procedūra taikoma paviršinėms venoms, estetiniais tikslais.
Naujiena - PRP
Šiandien pacientams siūloma ir dar viena naujiena – venų gydymas trombocitų koncentratu, arba kitaip – PRP.
Trombocitų koncentratas išgaunamas specialioje centrifūgoje išsukant paties paciento kraują ir specialiu būdu ištraukiant sluoksnį, kuriame susikaupia trombocitų ir baltųjų kraujo kūnelių koncentratas. Suaktyvuoti trombocitai išleidžia augimo faktorius ir sužadina natūralius organizmo gijimo procesus.
„Aš šį metodą taikau gydant ilgai negyjančias žaizdas ant kojų (blauzdų opas). Imamas paprasčiausias veninis kraujas į mėgintuvėlį, jis apdorojamas – atskiriama plazmos dalis su trombocitais.
Trombocitai svarbūs ne tik kraujo krešėjimo procesuose, bet jie yra ir tarsi kamieninės ląstelės, atsakingi už regeneracinius procesus. Taigi šios ląstelės kartu su plazma suleidžiamos į problemines vietas. Mikrochirurgai jas naudoja randų šalinimui, aš – opų gydymui“, - paprastai paaiškino pašnekovas.
Opų susidarymą lemia daugybė priežasčių, pradedant veninės kraujotakos sutrikimais kojose. Tai įvyksta tada, kai sutrinka kraujo tekėjimo kryptis kojose. Sklandų kraujo grįžimą užtikrina vožtuvėliai. Kai jie „sugenda“, prasideda problemos. Viena jų – kojų tinimas, venų varikozės atsiradimas.
„Oda ima tamsėti, galų gale atsiveria žaizdos, bet tai įvyksta ne per savaitę, o per mėnesius ar metus. Šios žaizdos negyja tol, kol nesutvarkome veninės kraujotakos, bet ne visada tai galima padaryti chirurginiu būdu. Kai chirurginės metodikos išsemtos, o opelė vis tiek negyja, tada ir išrastas šis naujas metodas, gydant PRP. Šį metodą galima taikyti ir tada, kai užsikišusios arterijos, prasidėjusi aterosklerozė.
Tai duoda tikrai neblogą efektą, bet efektyvumas labai varijuoja ir nuo ligos, žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, gretutinių ligų. Sunku atsakyti vienareikšmiškai, tačiau jo po mėnesio-dviejų stebime pokyčius – opos darosi švaresnės, greičiau gyja, mažiau šlapiuoja, mažiau skauda“, - kalbėjo gydytojas, pridurdamas, kad suleidžiant šią „stebuklingą“ plazmą, rezultatą pasiekti padeda pats žmogus. Tai nėra chemija, vaistas ar svetimkūnis – medžiaga, paimta iš paties žmogaus, yra lengvai toleruojama, siūlo gerą rezultatą.
Varikozė – neišgydoma liga
Gydytojas pabrėžia, kad liga, deja, gali atsinaujinti.
„Polinkio šiai ligai neišoperuos ir neišgydys joks gydytojas, tad bet koks gydymo būdas ar operacija – nėra paskutinis taškas šioje istorijoje. Jei pacientas nepadės, nekeis gyvenimo būdo, nesilaikys rekomendacijų, tikrai gali būti, kad liga sugrįš. Mūsų, medikų, tikslas yra laiku pašalinti ar kitaip gydyti pažeistas venas, siekiant išvengti pavojingų komplikacijų.
Padarome echoskopiją, nustatome sergančias venas ir jas išgydome. Sveikos venos yra paliekamos ramybėje. Yra tikimybė, kad šios dabar sveikos venos susirgs vėliau – pavyzdžiui, kai moteris lauksis arba dirbs sunkų, stovimą darbą. Tada pacientas vėl turės grįžti pas mediką. Mano kaip chirurgo uždavinys – tą momentą, kai pacientas atvyksta, surasti visas „sergančias“ venas ir kiek įmanoma jas išgydyti. Tokiu atveju labai sumažėja tikimybė, kad sveikosios susirgs, tačiau rizika nedingsta visiškai“, - teigė jis.