Kai sutrikdau žmogaus sveikatą, mane uždaro į kalėjimą, o jei aš tą padarau vaikui, bausmė – manau, dar didesnė. Manau, kad tai yra sąmoningas mano vaiko sveikatos sutrikdymas. Aš esu už privalomus skiepus. Tai nėra lengva liga. Mamos, jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis“, – taip vaizdo įraše, kuris buvo paleistas per konferenciją „Ar skiepai Lietuvoje turi būti privalomi?“ Seime, kalbėjo mažos, tymais sergančios, mergaitės mama.
„Tai yra vienas iš atvejų, kai suserga asmenys, kurie dar negali būti paskiepyti. Mano žiniomis, tokių kūdikių šiuo metu Lietuvoje yra 10“, – sakė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
– Manau, kad sveikoje visuomenėje turėtų būti atitinkamas požiūris į sveikatą ir į vieni kitus, sugebėjimas suvokti mokslu pagrįstas priemones kaip vienintelę būdą. Nes nei šaltas dušas, nei kitos priemonės nuo šių ligų neapsaugo.“
Norint suformuoti stiprų imunitetą prieš tymus, reikalingos dvi vakcinos. Pirmoji skiriama kūdikiams nuo 15 mėnesių, antroji – 6-7 metų.
Lietuvoje vykstant tymų protrūkiui, tėvai domisi ir galimybe vaikus paskiepyti kuo anksčiau.
„Kodėl vaikai skiepijami nuo 15 mėnesių? Taip yra todėl, kad mamos, jei turi tvirtą imunitetą, jos perduoda antikūnų vaisiui ir pirmais gyvenimo mėnesiais kūdikius apsaugo antikūnai iš mamų. Jeigu serga kūdikiai, vadinasi, ne tik kūdikiai imlūs, bet ir jų mamos neturi jokios apsaugos, todėl jos neperduoda antikūnų savo kūdikiams, dėl to serga kūdikiai iki to amžiaus, kai jau būtų galima juos skiepyti. Vienas iš sprendimų, kuriuos taiko ne viena valstybė, pagal vakcinos aprašą kūdikius būtų galima pradėti skiepyti nuo 9 mėnesių, tam, kad juos apsaugotume nuo pirm dienų“, – sakė VU profesorius Vytautas Usonis ir teigia, kad šiuo metu situacija Lietuvoje užkrečiamų ligų atžvilgiu yra bloga, valstybė – nesaugi.
„Mes jau susiduriame su visomis šios situacijos pasekmėmis, kas vyksta, kai vaikai neturi imuniteto, jie užsikrečia ir serga. <...> Šiuo metu skyriuje mes turime 5 hospitalizuotus pacientus dėl įtariamų tymų. Tai yra liga, kurios nematėme ištisus dešimtmečius, o turime net 5 pacientus. Jei jie yra hospitalizuoti, ta jau savaime aišku, kad tai nėra lengvos sveikatos būklės. <...> Niekada negalime nuspėti, kokia bus tolimesnė ligos eiga. <...> Tai liga, kuri labai stipriai sutrikdo žmonių sveikatą, yra labai rimtų komplikacijų, kurios kartais baigiasi ir mirtimi“, – sakė Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
Per paskutinius 12 mėnesių Europoje mirė 33 žmonės įvairiose šalyse. „Tai rimta problema ir jai reikia rimto sprendimo“, – pridūrė prof. V. Usonis.
„Noriu pabrėžti, kad jau yra užregistruotas tymų susirgimas kūdikiui – Kaune 7 mėn. kūdikis sergantis tymais. Tai pati jautriausia amžiaus grupė, todėl turėtume dėti visas pastangas, kad tokie atvejai nesikartotų. Kita pacientų dalis – serga tie, kurių tėvai dėl įvairių įsitikinimų atsisakė juos skiepyti. Arba liga, arba skiepas – kitos išeities nėra", – antradienį Seime kalbėjo dr. I. Ivaškevičienė.
„Išties situacija yra rimta, dar pernai metais fiksuoti 30 atvejų galbūt buvo pirmas tas signalas, bet bet ne toks neraminantis ir ne toks garsus, kaip šie keli mėnesiais, – sakė Ingrida Zurlytė, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė. Iki praėjusios savaitės yra žinoma, kad Lietuvoje per šiuos metus jau fiksuoti 242 atvejai (52 iš jų – vaikai).
Ketvirtadienį Seime pritarta rezoliucijai „Dėl neatidėliotinų priemonių siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“.
Pasak dokumento rengėjų, rezoliucija. kad kuo greičiau Lietuvoje būtų imtasi specialių priemonių dėl žmonių švietimo ir skatinimo skiepytis – ypač paskiepyti vaikus nuo šiuo metu siaučiančio tymų viruso.
Tymai yra labai užkrečiama liga. Kaip sako prof. V. Usonis – viena užkrečiamiausių.
Užkrečiamumo procentas skaičiuojamas 95-98 ar net 100 proc. Nuo tymų Lietuvoje viena vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 metų.
Nuo 1988 metų pradėta skiepyti dviem vakcinomis. Iki tol skiepyta rusiška vakcina. Norint įgyti pilną imunitetą tymams, reikalingos dvi vakcinos.
Tik nuo 1993 metų atsisakyta rusiškos vakcinos, imta skiepyti dabartinius europinius standartus atitinkančiomis dvejomis vakcinomis. Vakcina įtraukta į profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių.
Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Šiuo metu ramiausiai galėtų jaustis nebent gimę 1993 metais ir vėliau.
Jei gimėte iki 1988 metų, tikėtina, kad esate skiepyti tik viena vakcina, tačiau didelė tikimybė, kad ir tos negavote, tad medikai pataria šią informaciją pasitikslinti analizuojant sveikatos kortelę, jei yra tokia likusi nuo gimimo. Kitas būdas pasitikrinti – atlikti antikūnių tyrimą. Jei paaiškėtų, kad antikūnių nuo tymų neturite, medikai rekomenduoja pasiskiepyti.
Kas yra tymai?
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.