Šį vaistą gyrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris yra sakęs, kad profilaktiškai jį vartoja, saugodamasis naujojo koronaviruso.
Tačiau eksperimentas, kuriame dalyvavo 821 žmogus visose Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, parodė, kad hidroksichlorokvinas, bent jau kaip prevencinė priemonė prieš COVID-19, nebuvo reikšmingai geresnis už placebą.
Hidroksichlorokvinas yra patvirtintas vaistas nuo maliarijos, reumatoidinio artrito ir vilkligės.
Tyrimui vadovavo Minesotos universiteto komanda, kurios straipsnį publikavo žurnalas „The New England Journal of Medicine“.
Tyrėjai pakvietė suaugusiuosius, turėjusių daugiau kaip 10 minučių trukusių kontaktų per 2 m ar mažesnį atstumą su žmonėms, kuriems buvo patvirtinta COVID-19.
Dauguma tiriamųjų – 719 – buvo priskirti didelės rizikos grupei, nes bendraudami su užsikrėtusiais žmonėmis buvo be kaukių ar akių apsaugos. Likusieji buvo priskirti vidutinės rizikos grupei, nes bendraudami su užsikrėtusiaisiais dengė veidą, bet ne akis.
Visi eksperimento dalyviai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes, kurių vienai per keturias dienas nuo kontaktų buvo pradėta skirti hidroksichlorokvino, o kitai – placebo.
Tuomet tyrėjai aiškinosi, kiek tiriamųjų per kitas dvi savaites susirgo COVID-19, kurią patvirtindavo arba laboratoriniais testais, arba klinikiniais požymiais.
Nustatyta, kad susirgo 49 iš 414 žmonių, kuriems duota vaisto, ir 58 iš 407 placebo gavusių žmonių.
Tai reiškia, kad susirgo 11,83 proc. vaisto gavusių žmonių ir 14,25 proc. gėrusių tik placebą.
Maždaug 2,4 procentinių punktų skirtumas vaisto naudai nelaikomas statistiškai reikšmingu, atsižvelgiant į tiriamųjų grupės dydį. Vadinasi, toks skirtumas galėjo atsirasti atsitiktinai.
Pašalinis poveikis buvo dažnesnis vartojant hidroksichlorokviną nei placebą. Pirmuoju atveju jis pasireiškė 40,1 proc., o antruoju – 16,8 proc. tiriamųjų. Tačiau rimtų neigiamų reakcijų neužfiksuota.
„Šis atsitiktinės atrankos bandymas neparodė reikšmingos hidroksichlorokvino, kaip profilaktinės priemonės nuo COVID-19 po kontaktų [su sergančiaisiais], naudos“, – rašė autoriai.
Tyrimo rezultatų buvo nekantriai laukiama, nes tai buvo klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas, laikomas standartu tiriant klinikines pasekmes.
Keli ankstesni pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukę hidroksichlorokvino tyrimai buvo „stebimieji“ – jų metu analizuojama, kas jau yra įvykę anksčiau. Tokių tyrimų metu daugiau kintamųjų būna atsitiktiniai ir paprastai būna sunkiau padaryti tvirtas išvadas.
Vis dėlto Oksfordo universiteto medicinos ir epidemiologijos profesorius Martinas Landray (Martinas Landrėjus) sakė, kad reikia daugiau tyrimų norint įsitikinti, ar hidroksichlorokvinas galėtų daryti nuosaikiai teigiamą poveikį.
„Šis tyrimas yra per mažos apimties, kad būtų galutinis“, – sakė M. Landray, kuris minimame tyrime nedalyvavo.
Pagal šiuos rezultatus „labai neįtikima, kad yra didelis poveikis (pavyzdžiui, perpus sumažėja užsikrėtimo rizika), bet negalima atmesti nuosaikesnio skirtumo (pavyzdžiui, sumažėjimo ketvirtadaliu ar trečdaliu) – jis vis tiek būtų labai vertingas“, pridūrė ekspertas.