Tyrimas parodė, kad lietuviai nemoka valyti dantų

Tyrimų duomenimis, 80 proc. žmonių turi nesveikus dantis, taigi jie visi senatvėje rizikuoja likti bedančiai, mat su amžiumi karieso problemos tik gilėja. Pasirodė, dėl to kalti esame patys.

Kiek kartų per metus reikia keisti šepetuką

Pasak gydytojos-odontologės, sąjungos „Ateitis be ėduonies“ narės doc. Julijos Narbutaitės, dantų ėduonies atsiradimą lemia daug veiksnių, tai kompleksinė liga, bet svarbiausi veiksniai – dantų apnašos ir su maistu patenkantys angliavandeniai (cukrus). Medikė pabrėžė, kad cukraus, taip pat ir paslėpto, šiuo metu yra daugelyje produktų – duonoje, jogurtuose, netgi mėsos gaminiuose. Beje, dantims kenkia ne tik nesveiki maisto produktai, bet ir vaisiai bei daržovės, kuriuose yra daug cukraus.

Cukrui susidūrus su ant dantų susidariusiomis apnašomis vyksta cheminė reakcija, dėl kurios gaminasi rūgštys, kurios ir ėda dantų emalį. Jei prisideda dar ir biologiniai veiksniai – genetika, seilių sudėties ypatumai ir pan., ėduonis gali išsivystyti labai greitai.

„Ėduonis – tai kietųjų danties audinių irimas, arba demineralizacija. Taikant higieną ir reguliuojant mitybą galima procesą sustabdyti ir dantis liks sveikas. Priešingu atveju formuojasi ertmė, kurią tenka plombuoti. Tačiau atlikta internetinė apklausa parodė, kad lietuviai nežino burnos higienos taisyklių. Pavyzdžiui, vos kas antras (46 proc.) respondentas dantis valosi tik kartą per dieną arba dar rečiau. Valyti dantis būtina du kartus per dieną. Pagrindinė valymo priemonė – dantų šepetėlis, pagalbinė – dantų siūlas, kuris padeda nuvalyti apnašas ten, kur nepasiekia šepetėlis. Burnos skystį pagal indikacijas gali rekomenduoti odontologas, tačiau reikia žinoti, kad vien tik jį naudodami apnašų nepašalinsime. Tai iš tiesų daro dantų šepetėlis, kuriuo mechaniškai nuvalome apnašas. Dantų šepetuką reikia keisti kas 3 mėnesius“, - aiškino specialistė.

Netinkama kasdienė burnos priežiūra yra pagrindinė ėduonies atsiradimo priežastis. Sąjungos „Ateitis be ėduonies“ duomenimis, dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi lėtinė liga pasaulyje – ja serga 80 proc. visų gyventojų.

Kaip teisingai valyti dantis

Odontologės teigimu, nors kartą per metus rekomenduojama apsilankyti pas burnos higienistą, kuris nuo dantų pašalintų susikaupusias apnašas, tinkamai prižiūrint dantis kasdien, įmanoma šios ne visiems pagal kainą įkandamos procedūros išvengti.

„Dantis rekomenduojama valyti dvi minutes. Laikydami šepetėlį horizontaliai pirštais kaip rašymo priemonę, pirmiausiai valome viršutinius dantų paviršius. Pradedame nuo vienos pusės paskutinio krūminio danties ir sukamaisiais judesiais keliauja iki priešingos pusės paskutinio danties. Jokiu būdu negalima daryti didelės amplitudės horizontalių judesių, nes taip dantų apnašos iš vieno danties paviršiaus perstumiamos į kitą. Po aštuonis nedidelius ratukus sukame ties dviem, dviem su puse danties (kiek apima dantų šepetukas). Šepetėlį ant danties reikia taip padėti, kad pusė šerelių dengtų dantenas, kadangi apnašos kaupiasi ir ant jų.

Kai taip nuvalome abu žandikaulius, plačiau išsižioję iš vidinė pusės atliekame šluojamuosius judesius nuo vidinės liežuvio arba gomurio pusės išorės link. Šepetėlį jau laikome vertikaliai. Tuomet kramtomuosius paviršius valome nedidelės amplitudės judesiais „pirmyn-atgal“. Taip pat galima valyti sukamaisiais judesiais“, - aiškino J. Narbutaitė.

Kiek lietuviai išleidžia odontologo paslaugoms

Bendrovės „Colgate-Palmolive“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 6 iš 10 Lietuvos namų ūkių dantų priežiūrai per mėnesį skiria mažiau nei 6 eurus. Kaip teigė Nerijus Grybė, „Colgate-Palmolive“ Lietuvos pardavimo vadovas, į šią sumą įeina visos burnos higienos priemonės – dantų pasta, šepetėlis, odontologinis skystis, burnos skalavimosi skystis.

Trečdalis (29 proc.) respondentų nurodė, kad jų namų ūkis burnos higienai per mėnesį skiria nuo 6 iki 14,5 eurų, nuo 14,5 iki 20 eurų burnos higienai skiria 3 proc. namų ūkių. Daugiau nei 30 eurų per mėnesį dantų priežiūrai išleidžia 0,3 proc. respondentų.

Rekomendacijos bent kartą per metus apsilankyti pas odontologą laikosi tik 39 proc. respondentų. Keletą kartų per metus į odontologą kreipiasi 6 proc. gyventojų, likę tai daro erokai rečiau nei kartą per metus. Jauni ir pasiturintys žmonės pas odontologus lankosi dažniau nei gaunantys mažas pajamas.

Pusė (46 proc.) apklaustųjų nurodė, kad iškilus rimtesnėms dantų problemoms kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. 18 proc. respondentų vienodai renkasi privačias ir valstybines dantų gydymo įstaigas, likusieji 36 proc. – tik valstybines. Dantų gydymas 57 proc. namų ūkių per metus vidutiniškai kainuoja iki 90 eurų. Nuo 90 iki 145 eurų per metus odontologo paslaugoms išleidžia 15 proc. namų ūkių, 3 proc. - nuo 145 iki 290 eurų. 1 proc. namų ūkių dantų gydymui per metus išleidžia daugiau kaip 290 eurų, dar tiek pat – daugiau kaip 580 eurų.

Dantų priežiūrai taupo ir latviai bei estai. Daugiau kaip pusė apklaustųjų kaimyninėse šalyse (56 proc. Latvijoje ir 55 proc. Estijoje) teigė per mėnesį dantų priežiūrai skiriantys ne daugiau kaip 6 eurus. Kaip ir Lietuvoje, 57 proc. latvių namų ūkių per metus dantų gydymui skiria iki 90 eurų. Estai dantų gydymui išleidžia kiek daugiau. Iki 90 eurų nurodė išleidžiantys 33 proc. estų, dar beveik tiek pat (37 proc.) dantų gydymui per metus skiria daugiau kaip 90 eurų. Latviai išsiskiria tuo, kad daugiau kaip pusė (52 proc.) gyventojų renkasi valstybines dantų gydymo įstaigas, privačias renkasi vos 18 proc. apklaustųjų.

„72 proc. lietuvių turi per pastaruosius dvejus metus plombuotus dantis, tai byloja apie tai, kad jie netinkamai juos prižiūri. Taip pat mažai kas žino, kad dantų šepetuką, kuris yra svarbiausia dantų valymo dalis, ją keisti reikia bent keturis kartus per metus arba, ko apskritai nežino, po ligos. Mes dantų šepetėlį keičiame tik kartą per metus. Pagal šį kriterijų Lietuva iš 27 Europos valstybių lenkia tik Serbiją, kurioje dantų šepetukus gyventojai keičia dar rečiau“, - teigė pašnekovas.