Anot apklausos, įtampos, nerimo, streso lygis Lietuvoje sparčiai krinta – neigiamas emocijas jaučiančių gyventojų dalis nukrito nuo 87 proc. 2022 metais, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki 53 proc. šių metų rudenį.
„Akivaizdu, kad žmonės susigyveno su Rusijos karu su Ukraina, per dvejus metus stresą, nerimą, įtampą kėlę žiaurūs kovos vaizdai tapo įprasta kasdienybe. Tarptautinės psichikos sveikatos dienos proga galime konstatuoti, kad situacija šalyje gerėja“, – pranešime cituojama platformos „Visipsichologai.lt“ žmogiškųjų santykių vadovė Arminta Vagrytė.
Karą, kaip didžiausią įtaką įtampai, nerimui, stresui darantį veiksnį, šių metų rudenį nurodė 30 proc. respondentų – beveik perpus mažiau, nei pavasarį (53 proc.) ir praėjusių metų rudenį (39 proc.). Karą bei karo grėsmę kalbėdami apie blogas emocijas dažniau įvardija vyrai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.
Tarp penkių didžiausių veiksnių psichinei sveikatai nurodomas ir šeimyninis gyvenimas (12 proc.), taip pat minimi finansiniai rūpesčiai (8 proc.) bei asmeninis gyvenimas, artimųjų sveikata.
Tuo metu infliacija jau nebekelia įtampos – šią priežastį šį rudenį jau nurodė tik 2 proc., kai pernai tuo pačiu metu net 14 proc. žmonių dėl kainų šuolio jautė blogas emocijas.
