Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėn. kas trečias gyventojas (apie 32 proc.) atsisakė medicininio gydymo dėl COVID-19 baimės.
„Ypač ši tendencija ryški tarp 55–65 m. amžiaus, taip pat tarp tų, kurie įvardino besijaučiantys labiausiai nesaugūs per šią pandemiją ir tarp gaunančių žemesnes pajamas. Žemesnių pajamų segmentas vizitus pas gydytoją galėjo atidėti ir dėl susijusių su kelione pas gydytoją išlaidų. Mažiausiai medicinos paslaugų linkę buvo atsisakyti dirbantys fizinį darbą, darbininkai, vairuotojai – tarp jų fiksuotas ir mažiausias nerimas dėl koronaviruso grėsmės“, – pranešime žiniasklaidai sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Sumažėjęs dėmesys sveikatai fiksuojamas ir sveikatos institucijų. Higienos instituto duomenimis, karantino metu daugiau nei trečdaliu (36%) sumažėjo kontaktinių apsilankymų pas gydytojus skaičius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš penkioms prevencinėms programoms skirtų pinigų beveik trečdalis, 8,4 mln. eurų, liko nepanaudota. Nuogąstaujama, kad visa tai ilgainiui gali kilstelėti sergančiųjų lėtinėmis ligomis skaičių.
Pasak Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, karantininiais metais sveikatos profilaktiką gyventojai apleido iš pradžių dėl apribojimų ir baimės, o dabar – prisidėjo ir atidėliojimo įprotis bei kai kur susidariusios eilės.
„Nemažai žmonių dėl COVID-19 pandemijos ne tik numojo ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus gydymo įstaigose, bet net jau atsiradus negalavimams, delsia kreiptis į gydytojus, nors daugelio ligų atveju, ankstyva diagnostika lemia ir greitesnį, ir efektyvesnį gydymą. Kartais patekimą pas specialistus atitolina ir tai, kad net ir profilaktiniams laboratoriniams tyrimams bei kai kuriems skiepams pirmiausia reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, be to, nėra galimybės pasirinkti, ar nori registruotis kontaktiniam, ar nuotoliniam vizitui“, – sakė V. Augustinienė.
Valstybinės ligonių kasos šiuo metu suteikia finansavimą 5 prevencinėms ligų programoms, nemokamai valstybės lėšomis skiepijama ir testuojama dėl COVID-19, vykdomos vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo nuo įvairių ligų programos.
Palankumą Covid-19 skiepams lemia pasitikėjimas informacija
Viena iš profilaktinių priemonių nuo COVID-19 – skiepai, didesniosios gyventojų dalies vertinama teigiamai, tačiau pasiskiepijo dar ne visi pritariantys. Šia galimybe pasinaudoti apklausos metu sakė ketinantys apie 60 proc. respondentų, kiek daugiau penktadalio – atsakė neigiamai, o 18 proc. neturėjo aiškios nuomonės. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje bent viena vakcinos doze yra pasiskiepiję apie 47 proc. Lietuvos gyventojų.
„Kaip matome, potencialo pasiekti teigiamai pasisakiusius ar abejojančius dar yra. Galimybe pasiskiepyti kai tik bus proga labiausiai ketino pasinaudoti aukščiausias pajamas gaunantys, aukščiausio lygio specialistai, aukštojo išsilavinimo, Vilniaus ir Kauno gyventojai bei vyriausieji respondentai (65+ metų). Žvelgiant į labiausiai dvejojančius – tai daugiausia ne lietuvių tautybės, turintys mažų vaikų ir didesni namų ūkiai, taip pat tarp skeptikų išsiskyrė Šiaulių gyventojai. Neigiamai į skiepus nuo koronaviruso dažniau žiūrėjo neturintys aukštojo išsilavinimo, darbininkai ir šiuo metu nedirbantys žmonės, taip pat tie, kurie savo ekonominę situaciją vertino kaip labai blogą, tačiau ir tie, kurie krizėje nurodė besijaučią saugiai“, – sakė R. Sadunišvili.
Pasak jos, kitataučių skepticizmą skiepų atžvilgiu galėjo lemti ir informacijos rusų ar lenkų kalba stygius. Kaimo vietovėse žmonės taip pat buvo prasčiau informuoti, mažiau žinojo, kada gali tikėtis gauti vakciną. Kitų grupių abejones išsklaidyti galėjo sutrukdyti po užsitęsusios epidemijos atsiradusi ryški tendencija vengti žinių bei naujienų.
Labiausiai kliaujasi valdžios informacija ir gydytojais
Didžioji dalis gyventojų kalbant apie koronavirusą, labiausiai linkusi kliautis vyriausybinių organizacijų svetainėmis (33%), taip pat savo gydytoju (25 %). Apie penktadalį pasitikėjimo svorio teko tarptautinėms institucijoms (pvz. PSO) ir kiek mažiau – draugams, artimiesiems ir šeimos nariams.
Nenorintiems naudotis galimybe skiepytis dažniau nei kitiems buvo būdinga labiau kliautis socialinių tinklų, draugų, artimųjų nuomone, o norintieji skiepytis – labiau buvo linkę pasitikėti oficialiais, vyriausybiniais, informacijos šaltiniais, gydytojais, žiniasklaida.
„Apibendrinant galima sakyti, kad skiepais labiausiai kliovėsi išsilavinę ir apsiskaitę respondentai, tuo tarpu labiau užsidarę siauresniame socialiniame rate buvo linkę nepasitikėti skiepais. Taip pat skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikę ir tie gyventojai, kurie nenurodė jokio informacijos šaltinio, kuriuo pasitiki, tad galima suprasti, kad jie beveik niekuo nepasikliauja, tokių buvo 18 proc. Ir atvirkščiai, tarp tų kurie pasitiki vyriausybės šaltiniais, žiniasklaida, savo gydytoja ar tarptautinėmis sveikatos organizacijomis, palankumas skiepams buvo keliskart didesnis“, – sąsają tarp pasitikėjimo informacijos šaltiniais ir palankumo skiepų nuo COVID-19 atžvilgiu komentavo Renata Sadunišvili.
Ekspertės teigimu, norintiems pasiekti abejojančius arba skeptikus, neužtenka kliautis vien oficialiomis institucijomis bei žiniasklaida, verta ieškoti alternatyvių informavimo kanalų, telkti bendruomenės lyderius, nuomonės formuotojus socialiniuose tinkluose.