Mokslininkai ištyrė beveik 2 milijonų Izraelio žmonių, pastaruosius 19 mėnesių testuotų dėl „Covid-19“, sveikatos įrašus. Užsikrėtusių narių grupėje buvo išanalizuota daugiau nei 70 „ilgojo kovido“ atvejų, kurie buvo palyginti su neužsikrėtusia grupe. Tyrėjai taip pat palygino paskiepytų ir neskiepytų žmonių būkles.
Jų tyrimas, paskelbtas medicinos žurnale BMJ, nustatė, kad dauguma simptomų, atsiradusių po lengvos infekcijos, išliko keletą mėnesių, tačiau per metus normalizavosi.
„Bauginantis „ilgojo kovido“ reiškinys buvo aptarinėjamas nuo pat pandemijos pradžios, – rašė tyrėjai. – Šis duomenų rinkinys, gautas iš pacientų visoje šalyje, kurie persirgo lengva „Covid-19“ forma, rodo, kad lengva liga nesukelia rimtesnio ar chroniško ilgalaikio sergamumo.“
Ankstesni tyrimai parodė, kad vakcinacija lemia lengvesnius „Covid“ infekcijos atvejus ir „ilgąjį kovidą“.
„Ilgąjį kovidą“ apibrėžia užsitęsę simptomai arba nauji simptomai, atsiradę per daugiau nei keturias savaites nuo pirminės infekcijos. Apytiksliai 1,5 milijono žmonių Jungtinėje Karalystėje, arba 2,4 proc. šalies gyventojų, kovo mėnesį kentėjo nuo „ilgojo kovido“ simptomų: nuovargio, dusulio, uoslės ir/arba skonio praradimo ir negalėjimo susikaupti.
Pasak mokslininkų, tyrimą apribojo neišsamūs matavimai sveikatos įrašuose, o tai reiškia, kad duomenys gali ne visiškai atspindėti diagnozes ir praneštus padarinius.
„Bendra žinutė būtų tokia, kad simptomai laikui bėgant gerėja, o tai teikia vilčių, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo eksperimentinės medicinos profesorius Peteris Openshaw, kuris tyrime nedalyvavo. – Tyrimas patvirtina ankstesnius įrodymus, kad vakcinacija pagerina rezultatus, net jei skiepai ir nelabai sėkmingai apsaugo nuo viruso perdavimo.“