Ugniagesiai sako, kad gaisruose vis daugiau žmonių žūsta įkvėpę nuodingų dūmų, kuriuos degdamos išskiria modernios statybinės medžiagos. Tai gali pakenkti ir ugniagesių sveikatai, nes, dirbdami greta gaisro ar gesindami žolę, jie dažnai nenaudoja kvėpavimo aparatų, saugančių nuo nuodingų dūmų.
„Esant vėjui ar tam tikroms klimatinėms sąlygoms, tie dūmai sklaidosi po aplinką. Jie ir į viršų kyla, ir į šalis išsisklaido. Net ir žmogus, esantis už 100 metrų, ar ugniagesiai, kurie rezerve, tikrai gali įkvėpti tų nuodingų medžiagų, kurios tuo momentu jam jokio poveikio nedaro, bet ilgainiui jos kažkur kaupiasi ir atsiliepia kažkokiais susirgimais“, – sako Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas Alfredas Povilanskas.
Šiaurės šalių moksliniais tyrimais nustatyta, kad išėję į pensiją ugniagesiai dažnai suserga vėžiu. Darbo aplinkos veiksniai sukelia iki 9 proc. visų vėžinių susirgimų. Pasak Danijos ugniagesių, jie spaudžia politikus mažinti pavojingų medžiagų naudojimą statybose, vėžį pripažinti ugniagesių profesine liga.
„Politikai turi priimti įstatymus, kad 14 vėžio rūšių būtų pripažinta kaip profesinės ugniagesių ligos. Tai labai svarbu, nes dėl toksinių medžiagų ugniagesių darbas yra labai pavojingas, jie dirba rizikuodami savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus žmones“, – teigia Danijos ugniagesių vėžio organizacijos prezidentas Tommy Baekgaardas Kjaeris.
Mokslininkų tyrimai rodo, jog degimo metu išsiskiria daug sveikatai pavojingų kancerogenų, tačiau Lietuvoje tyrimų, nagrinėjančių jų sukeltus vėžinius susirgimus ugniagesiams, nėra atlikta. Nuo 1993m. iki praėjusių metų profesinė liga diagnozuota tik vienam ugniagesiui.
„Lietuvoje trūksta darbo medicinos gydytojų. Turime tik iki 20 licencijuotų darbo medicinos gydytojų, latviai turi 300, o estai – apie 150. Ugniagesio sveikata yra tikrinama tam tikru periodiškumu ir jį tikrinantis gydytojas turėtų tai pastebėti. Teisiškai, manau, kad nėra tokių apribojimų, kad negalėtų patvirtinti profesinės ligos“, – aiškina Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadovė Raimonda Lingienė.
Šiais metais Lietuvoje jau kilo 900 gaisrų, juose žuvo 31 žmogus. Tai – didžiausias žuvusiųjų skaičius per penkerius metus. Lietuvoje gaisruose žūsta 3 kartus daugiau žmonių 100 tūkst. gyventojų, negu Europos Sąjungos vidurkis.