Keturis mėnesius buvo gydomas ne nuo tos ligos
„Kažkokia bakterija jau antrąkart pragraužia mano pilvo aortą, – pasakojo šiuo metu Druskininkuose po unikalios operacijos jėgas atgaunantis P. Bakėjus.
Iš žudančios bakterijos gniaužtų ir nevaldomo kraujavimo jį ištraukė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai, atlikę Lietuvoje unikalų pakartotinį pilvo aortos protezavimą.
Prieš trejus metus vyrą ėmė varginti stiprūs nugaros skausmai, temperatūra nuolat pakildavo iki 40 laipsnių. Dėl neaiškios kilmės karščiavimo vilnietis vis patekdavo į Žvėryno infekcinių ligų stacionarą, tačiau tik po keturių mėnesių atliktas magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad neaiškios kilmės bakterijos pažeista pilvo aorta jau priaugusi prie stuburo, toje vietoje prasidėjęs uždegimas. „Iš Žvėryno mane pervežė į Antakalnį jau su „tiksinčia bomba“, – prisimena P. Bakėjus, – Tuomet po pilvo aortos protezavimo operacijos mane aplankęs gydytojas pasveikino su antrąja gimimo diena“.
Praėjusių metų pabaigoje P. Bakėjui RVUL buvo operuotas petys. Reabilitacijai jis išvyko į Druskininkus. Gydymui baigiantis, vyriškį ištiko keletas skausmo priepuolių, jis buvo paguldytas į Druskininkų ligoninę. Būklei prastėjant perkeltas į Intensyviosios terapijos skyrių, iš jo dėl gausaus kraujavimo iš virškinamojo trakto pervežtas į RVUL.
„Reabilitacija baigėsi reanimacijoje“, – po patirtų išgyvenimų humoro jausmo nepraranda vilnietis. Ir tęsia pasakojimą, kaip jau gulėdamas RVUL Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje girdėjo, kad laukiama, kol į ligoninę bus atvežtas aortos protezas. „O po operacijos atsigavęs supratau, kad mane gelbėjo tikriausiai pusė ligoninės“, – šypsosi antrąkart iš mirties gniaužtų ištrauktas vyras.
Kas pusmetį vyras turės profilaktiškai vartoti plataus veikimo spektro antibiotikus, nes kito kelio išvengti dar vieno aortos pažeidimo paprasčiausiai nėra. „Gydytojai man paaiškino, kad pasaulinėje praktikoje nėra aprašyta, kaip su tokiomis bakterijomis kovoti, – sakė jis. – Tyrimai rodo, kad mano organizme jos nėra, bet ar tas „vagis“ tikrai pagautas, niekas negali pasakyti“.
Atlikta unikali operacija
Atlikus viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją buvo diagnozuota skrandžio opa ir kraujavimą bandyta stabdyti konservatyviai, kaip standartinės situacijos metu. Tačiau gydymas efekto nedavė ir buvo nutarta kraujavimo šaltinio ieškoti skubiai atliekant aortos šakų angiografiją. „Šio tyrimo metu pamatėme nelauktą vaizdą – kraujavo iš aortos defekto tiesiai į žarnos spindį, – pasakojo RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas doc. Kęstutis Laurikėnas. – Be to, buvo matyti, kad aorta jau protezuota anksčiau“.
Anot kraujagyslių chirurgo, tai nepaprastai reta liga, kai aortos sienelė pažeidžiama ne aterosklerozės proceso (kaip būna dauguma atvejų), bet kraujyje cirkuliuojančių bakterijų (dėl infekcinio proceso). Deja, po pirmosios operacijos infekcinis procesas ligonio organizme nesustojo ir dėl to iš infekcijos pažeistos pilvo aortos į dvylikapirštę žarną prasidėjo smarkus kraujavimas. Paciento būklė dėl ilgalaikio ir nesustabdomo kraujavimo greitai tapo kritinė. Nors P. Bakėjui buvo perpilta apie 7 litrus kraujo, gyvybei pavojingas kraujavimas nesiliovė.
„Teoriškai buvo galima ryžtis atvirai kraujavimo stabdymo operacijai – aortos sienelės užsiuvimui iš pilvo ertmės pusės, bet tokių operacijų sėkmė visame pasaulyje šios patologijos atveju labai maža, daugelis ligonių miršta dėl nesustabdomo operacinio kraujavimo, – įtemptą kovą dėl paciento gyvybės prisimena medikas. – Todėl susisiekėme su specialius aortos protezus tiekiančiais kolegomis ir nusprendėme taikyti Lietuvoje dar nenaudotą šios ligos gydymo metodą – protezuoti aortą pakartotinai iš vidaus, t. y. endovazalinės intervencijos būdu. Dėl sunkios ligonio būklės delsti nebuvo galima, bet, laimė, Lietuvoje reikiamas aortos endoprotezas buvo. Jį pavyko pristatyti į ligoninę vos per kelias valandas“.
RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas Audrius Širvinskas pabrėžia, kad visais tokių procedūrų atvejais ypatingai svarbus yra komandinis darbas. „Šis atvejis puikiai iliustruoja medicinos galią, kai sklandžiai ir organizuotai dirba kiekvienas komandos narys, – sako A. Širvinskas. – Mes patys ne mažiau už pacientą džiaugiamės sėkmingais gydymo rezultatais ir tikimės, kad mūsų gerai sustyguotas darbas gelbės ir kitų pacientų gyvybes bei sveikatą“.
RVUL praėjusiais metais atliktos 6 pilvo aortos stentgrafto implantavimo procedūros, šiemet – jau dvi. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pilnai kompensuojamos procedūros kaina – 8,1 tūkst. eurų.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!