„Net ir sunku paaiškinti, kodėl tiek daug mažųjų pacientų sulaukė mūsiškė Vaikų ligų klinika. Ypač daug priimta dėl uodų alerginių reakcijų ištiktų vaikų. Tiesa, nė vieno iš jų neprireikė guldyti į ligoninę, pagalba suteikta priimamajame, o tolesnis gydymas rekomenduotas namuose. Beje, vieną išskirtinį savaitgalį Kauno klinikos turėjo ir pernai, - tuomet stebėjomės sulaukę gana daug, ne tiek, kiek kitais savaitgaliais, šunų sukandžiotų vaikų", - antradienį naujienų agentūros ELTA kalbinta prisiminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovė Milda Dambrauskienė.
Medikai spėja, jog staiga atšilus tėveliai suskubo ir patys išsirengę džiaugtis šiluma, ir vaikams leido gamtoje pabūti menkai kūnelį tepridengiančiais drabužėliais vilkint. O kadangi su visa atgijusia gamta „džiaugiasi vasara" ir uodai, tai jų suaktyvėjimas, ypač drėgnesnėse vietose, kai kuriems vaikams atnešė skausmo.
Kaip teigia Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė, nors uodų platinamos ligos labiau būdingos tropinio klimato šalims (geltonoji karštligė, denge karštligė, filiarijozės ir kt.), yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje - maliarija, uodų platinami encefalitai. Kai kurie uodai platina pavojingas užkrečiamąsias ligas, - gali perduoti iki 150 sukėlėjų rūšių, iš jų 50 - patogeniškų žmogui. Pavojingiausi yra maliariniai uodai, platinantys 4 rūšių maliarijos sukėlėjus, kurie bręsta uodo patelės organizme.
Pasaulyje žinoma per 3000 rūšių uodų, Lietuvoje gyvena apie 300. Tačiau ne visų rūšių uodai puola žmogų: vieni renkasi paukščius, kiti - arklius, o kai kurie - varles ir vėžlius. Ne visi uodai yra kraugeriai, bet jų įkyrus zyzimas išblaško miegą, mažina darbingumą. Labiausiai Lietuvoje paplitę vadinamieji miško uodai: apie 98 proc. žmogų puolančių uodų priklauso Aedes genčiai. Jie veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: nedideliuose stovinčio vandens klanuose, balutėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpose. Kuo daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, - tuo uodų populiacija gausesnė.
Uodų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms - įvairius odos patologinius simptomus. Organizmo reakcija į įkandimą - labai individuali. Vienam gal netgi bitės įkandimas nepavojingas ir praeina be skausmingų pasekmių, kitam alerginę reakciją gali sukelti paprasčiausias uodas. Anot medikų, ginantis nuo niežėjimo, neretai uodo įkastoje vietoje oda nukasoma iki pūslių ir didelių žaizdų, į kurias labai greitai įsimeta infekcija.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė I. Bulsienė primena, jog prieš uodus yra ir gerų liaudiškų priemonių. Juos atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reiktų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, - laužo, degtuko ar įkaitintos keptuvės. Taip pat galima ant palangės padėti šių augalų aliejuje išmirkytą vatos gabalėlį. Arbatmedžio aliejus taip pat gali pasitarnauti atbaidant uodus.
Tiesa, susiruošus į gamtą, nederėtų veido teptis kremu, patariama vengti kvapnių muilų, kvepalų ar toniko. Senovėje, beje, uodų bei kitų kraują siurbiančių vabzdžių atbaidymui buvo naudojamas varpučio (plačiai paplitusios piktžolės) šaknų nuoviras. Galima naudoti smulkiai supjaustytus šviežius ievos ar baziliko lapus bei žiedus. Šviežiai nuskintos šeivamedžio šakeles, pomidorų lapų kvapas taip pat gerai baido uodus.