Lietuva yra bene vienintelė šalis pasaulyje, vykdanti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir nustatanti daugiausiai šios onkologinės ligos atvejų visoje Europoje. Nuo 2006 metų šalyje yra galimybė patikrinti simptomų nejaučiančius žmones, atlikti jiems prostatos specifinio antigeno (PSA) testą ir taip anksčiau diagnozuoti bei suvaldyti klastingą ligą.
Pasak gydytojo urologo Aušvydo Patašiaus, pasaulyje tokios galimybės beveik niekur nėra, kadangi nebuvo įrodytas programos efektyvumas, tačiau šiemet išanalizavus programą, medikai pastebi reikšmingus pokyčius.
„Matome, kad vyrams, kuriems yra nustatyta lokali, neišplitusi liga, mirties rizika nėra didesnė už bendrą Lietuvos vyrų populiaciją. Paprastai, jeigu žmogui yra diagnozuota onkologinė liga, jo mirties rizika yra didesnė, tačiau dalyvaujant prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programoje, ta rizika reikšmingai sumažėja. Taip yra todėl, kad ne tik anksti diagnozuojame ligą, galime laiku ją suvaldyti, bet ir diagnozavus penkerius metus ją stebime, taip atrasdami ir gretutines paciento ligas“, – pranešime žiniasklaidai sako medikas.
Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, teigimu, tokia programa Lietuvoje reikšmingai pakeitė prostatos vėžio gydymą, todėl labai svarbu ne tik įtraukti į ją kuo daugiau tikslinės grupės dalyvių, bet ir tobulinti pačią programą.
„Turime unikalią priemonę, kurios pagalba galime laiku suteikti mūsų šalies vyrams efektyvų gydymą, taip padidinti jų išgyvenamumą ir pagerinti gyvenimo kokybę, todėl labai svarbu nesustoti ir toliau tobulinti diagnostikos galimybes. Nereikia laukti, kol kitos Europos šalys, pasekusios mūsų pavyzdžiu, įsidiegs dar labiau pažengusias programas, turime išnaudoti visas esamas medicinos galimybes jau šiandien, nes mokslas nestovi vietoje. Šiandien prostatos vėžio gydymui turime prieinamus efektyvius gydymo metodus, atitinkančius pasaulines rekomendacijas, todėl svarbiausia yra kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir čia svarbus ne tik tikslinių grupių įsitraukimas, bet ir tvarus tarpinstitucinis bendradarbiavimas“, – sako A. Gaižauskienė.
Urologo konsultacija vyriškumo nesumažina
Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programoje yra kviečiami dalyvauti 50–69 metų vyrai, kuriems atliekamas PSA tyrimas ir paskiriama gydytojo urologo konsultacija. Standartiškai tyrimai atliekami kas dvejus metus, tačiau jeigu tyrimai rodo žemą PSA, patikros retinamos iki penkerių metų. Tais atvejais, kai jaunesniems vyrams yra padidėjusi rizika susirgti prostatos vėžiu dėl paveldimumo, jiems siūloma opcija atlikti PSA tyrimą nuo 45 metų.
Gydytojo A. Patašiaus teigimu, net ir turint šalyje visas diagnostikos galimybes, apžvelgus 2006–2016 metų rezultatus paaiškėjo, kad per vieną patikros etapą maksimaliai buvo pasitikrinę 45 proc. iš visų galinčių tikrintis vyrų. Siekiant didesnio aktyvumo, čia svarbus ne tik šeimos gydytojų, bet ir valstybės institucijų vaidmuo.
„Pirminis kontaktas, norint atlikti tyrimą, yra šeimos gydytojas. Nacionalinis vėžio institutas kasmet jiems organizuoja konferencijas, skirtas atnaujinti žinias, supažindinti su naujausiomis gairėmis, kaip reikia elgtis, kur sutaupyti laiko, į ką atkreipti dėmesį. Norint patikrinti daugiau žmonių, trūksta aktyvesnio valdžios įsitraukimo.
Dabar valstybės lygmeniu daugiau yra vykdomos socialinės kampanijos, tačiau kvietimas išsitirti turėtų būti tiesioginis. Turint omenyje, kad žinome, jog programa veikia ir sumažina mirties riziką, valdžios institucijų įsitraukimas turėtų būti didesnis“, – tikina gydytojas.
Medikai pastebi tendenciją, kad jauni vyrai yra labiau linkę pasirūpinti savo sveikata, atlikti visus reikalingus tyrimus. Vyresnei kartai vis dar reikia padrąsinimo, paaiškinimo, kad urologo konsultacija nesumažins jų orumo, o priešingai – leis laiku pastebėti sveikatos problemas ir jų išvengti, liga netrukdys gyventi pilnaverčio gyvenimo.
„Urologo konsultacija dažnai yra stigmatizuojama, nes dar yra žmonių galvojančių, kad tai kažkoks vyriškumo pažeminimas ar dalykas, kurį reikėtų slėpti nuo visuomenės.
Vyras, kuris ateina pasitikrinti pas urologą pats, turėtų tuo didžiuotis ir pasakyti apie tai savo draugams. Nes visi galvoja, kad kiekviena urologo konsultacija susijusi su erekcijos praradimu, vyriškumo praradimu, bet čia reikia pasverti – ar išlikti gyvam, ar išlikti oriam. Ta konsultacija nėra baisi, jos metu urologai suteikia visą informaciją apie gydymo ir diagnostikos galimybes“, – sako A. Patašius.
Pažangus gydymas prieinamas net ir sunkiems pacientams
Pasak A. Patašiaus, jeigu patikros programos metu pacientui yra diagnozuojama lokali, neišplitusi liga, šiandien Lietuvoje yra prieinamos visos galimybės, leidžiančios išgydyti ligą su minimaliais šalutiniais gydymo poveikiais.
„Dažniausiai operacijos arba spindulinės terapijos metu mes siekiame trijų dalykų – išlaikyti valdomą onkologinę situaciją, pasiekti, kad vyras turėtų erekciją ir sulaikytų šlapimą. Dažniausiai, jei liga nėra išplitusi ir anksti diagnozuota, mes šiuos tris dalykus ir pasiekiame. Labai svarbu, kad šiandien turime prieinamą gydymą, atitinkantį visus pasaulinius standartus“, – tikina gydytojas.
Nedalyvaujant prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programoje, sužinoti apie ligą gali būti sudėtinga, kadangi dažniausiai ilgą laiką ji nepasireiškia jokiais simptomais. Kai vėžys išplinta į kaulus, pacientas pradeda jausti kaulų skausmą, tada medikai taiko kitus gydymo būdus.
„Išplitusio vėžio gydymui taip pat yra prieinami pasaulyje taikomi inovatyvūs gydymo metodai. Jeigu mes sužinome apie naujus vaistus, kurie gali pagerinti išgyvenamumą mūsų pacientams, tada keliame savo kvalifikaciją, vykstame į konferencijas, dalyvaujame farmacijos kompanijų vardinėse programose, kur žmonės pradeda gauti vaistus ir kol vyksta programa, kelerių metų bėgyje turime tą gydymą ir Lietuvoje.
Esame Vakarų pasaulio dalis, turime gerą gydymo prieinamumą ir vis naujesni metodai pasiekia mūsų šalį. Tikimės, kad greitu metu Lietuvą pasieks ir vieno ar kito geno mutaciją turintiems pacientams skiriami vaistai, kurie leistų užtikrinti individualizuotą gydymą“, – pasakoja A. Patašius.
Savalaikis inovatyvių vaistų prieinamumas yra ypač svarbus onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tačiau Lietuvoje jiems būtino gydymo ir vaistų gali tekti laukti ir 2–3 metus, kai pacientai Vokietijoje ir Danijoje jį gauna vos per 4 mėnesius.
„Nuo 2016 iki 2019 metų Europos vaistų agentūra patvirtino net 41 naują preparatą, skirtą sergantiems onkologinėmis ligomis. Toks jų skaičius ir pasiekė Vokietijoje gyvenančius pacientus, tačiau Lietuvos pacientams buvo prieinami vos 10. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, Lietuvoje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Todėl dar kartą norėtųsi atkreipti dėmesį, jog kuriant gerovės valstybę, Lietuvos sveikatos sektorius viešųjų finansų požiūriu turėtų tapti prioritetine sritimi, tačiau, pagal šiuo metu sveikatai skiriamą valstybinį finansavimą, mūsų šalis net 2 proc. atsilieka nuo EPBO šalių vidurkio, siekiančio 6,6 proc. BVP. Pavyzdžiu galime laikyti ir kaimyninę Lenkiją, kurioje galioja nacionalinės valdžios susitarimas – siekti, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimas būtų ne mažesnis nei 6 proc. BVP.
Kiekvienais metais Lenkijos valdžia šį rodiklį stebi ir analizuoja, kaip jiems sekasi tai įgyvendinti. Tai puikus pavyzdys, rodantis, kad sprendimą turi pasiūlyti ne visuomenė, ne medikai ir ne vaistų gamintojai. Iniciatyvos turi imtis valdžios atstovai“, – sako A. Gaižauskienė.