Prie pažadų ir gerų norų prisideda ir praėjusių metų birželį pasirašyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, gydytojams teisiškai atstojanti darbo kodeksą. Tačiau „Info dienos“ duomenimis, sutartis tiesiog ignoruojama, gydytojų teisės nėra užtikrinamos.
Atsakomybės kratosi tiek sutartį pasirašiusi sveikatos apsaugos ministerija, tiek gydymo įstaigos.
Svarbūs sutarties punktai nurodo, kad dirbantieji pavojingomis ar kenksmingomis sąlygomis, pavyzdžiui, su pavojingų užkrečiamų ligų pacientais ar radiaciją skleidžiančiais aparatais, kiekvieną mėnesį turi gauti priedą prie atlyginimo. Tai mažiausia, ką valstybė gali padaryti dėl šių savo sveikatą į pavojų statančių medicinos sistemos darbuotojų.
„Turime tą tokį sąrašą, kuriame surašyta virš šimto rentgenologų ir rentgeno laborantų, kurie mirė būtent nuo vėžio“, – „Info dienai“ sakė gydytojas radiologas Konstantinas Dobrovolskis.
Dauguma tokiomis sąlygomis dirbančių gydytojų kasmėnesinių 15-os ir 20-ies procentų nuo vidutinio šalies atlyginimo priedų prie atlyginimo, praėjusią vasarą pažadėtų sveikatos apsaugo ministro parašu, iki šiol nėra matę.
Tokius „Info dienos“ duomenis patvirtina ir advokatas, į kurį kreipėsi profsąjunga Kaune, atstovaujanti Kauno klinikų darbuotojams, dirbantiems su tuberkuliozės pacientais. Žadėtų priedų jie negauna. Protestas užstrigo Kauno darbo ginčų komisijoje. Problema sprendžiama išsisukinėjant ir savivaliaujant.
„Buvo klausimas užduotas, ar kitos gydymo įstaigos laikosi šitos sutarties. Atsakymas buvo toks: jie žiūri, kaip klinikos spręs šitą klausimą. Tai man iškart kilo du klausimai: kas valdo sveikatos apsaugos sistemą? Sveikatos apsaugos ministras, kurio parašas yra ant tos sutarties, ar Kauno klinikos valdo? Ir kur tie pinigai, kurie turėjo būti išskirti?“, – kalbėjo advokatas Erikas Pavlovičius.
Sveikatos apsaugos ministerija sako šios informacijos nežinojusi, o ledai karštligiškai pajudėjo tik pasidomėjus „Info dienai“. Sveikatos apsaugos ministerija staiga įpareigojo visas gydymo įstaigas per vieną dieną atsakyti, kas priedus moka, o kas – ne. Apklausos rezultatai parodė, kad numatyti priedai pilnai mokami tik maždaug pusėje Lietuvos viešųjų gydymo įstaigų. Sveikatos apsaugos ministras atsakomybės kratosi.
„Visų darbo užmokesčių tų tvarkų laikymasis yra įstaigos vadovo atsakomybė. Buvo ta apklausa – tai dalis tos sutarties laikosi, dalis nesilaiko, ir kiekvienas turi savus paaiškinimus“, – sakė Aurelijus Veryga.
Keli Santaros klinikų gydytojai, „Info dienai“ patvirtinę, kad žadėtų priedų negauna, įvardija jiems klinikų vadovybės nurodytą priežastį: nėra pinigų.
„Ką reiškia neturime pinigų. Tai visi tai galėtų pasakyti. Pinigus reikia planuoti, tai yra įstaigos vadovo atsakomybė“, – nustebo sveikatos apsaugos ministras.
Tačiau Seimo sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas čia įžvelgia Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybę.
„Ministerija 2017–uosius baigė planuodama rezerve turėti 92 milijonus eurų , o mano žiniomis, metus baigė turėdama apie 160 milijonų. Ir tų pinigų neskirsto. Tai iš kur tos įstaigos įvykdys tuos reikalavimus“, – sakė politikas.
„Tie žmonės – darbuotojai, personalas – jie galbūt net nežino, kad tokia sutartis yra. Jie dirba savo darbą. Dabar susirenka aukščiausio rango vadovai, pasirašo kolektyvinę sutartį, ir iškart ją kišą į stalčių, niekam nieko nesako“, – pastebėjo advokatas Erikas Pavlovičius.
Ministras Aurelijus Veryga viliasi, kad šiam klausimui išėjus į viešumą, tai bus pakankama paskata sutarties laikytis. Tačiau kolektyvinė sutartis įsigaliojusi jau seniai, o dėl jos punktų nesilaikymo nei ją pasirašiusi sveikatos apsaugos ministerija, nei gydymo įstaigos atsakomybės neprisiima. Tuo metu Kaune, darbo ginčų komisijoje jau nuskambėjo gydytojų profsąjungų grasinimas streikuoti, jei kolektyvinės sutarties ir toliau nebus laikomasi.