Vis dėlto, sveikatingumo sektoriaus atstovų teigimu, ja labiausiai domisi ne sunkiai kovoję su koronavirusu, o sirgusieji lengva COVID-19 forma ar infekcijos apskritai išvengę, tačiau psichologiškai pervargę darbingo amžiaus asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ekspertai sako, kad realus sveikatinimo ir reabilitacijos poreikis yra daug didesnis už fiksuojamą sveikatinimo įstaigose. Taip yra todėl, kad ne visi žmonės žino apie egzistuojančią galimybę atstatyti savo fizinę bei psichinę sveikatą dabartinėmis sąlygomis, todėl dažnai net nesikreipiama į sveikatinimo įstaigas.
Pandemija pasitrauks, o psichologinės problemos liks
Pasak Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos Vykdomosios direktorės Linos Nosevič, pradeda ryškėti tendencija, rodanti, kad pagalbos reikia ne tik tiems, ką COVID-19 paveikė tiesiogiai, bet ir žmonėms, kurie perdegė nuo pandemijos sukeltos įtampos ir streso.
„Praėjo daugiau nei metai nuo pandemijos pradžios. Nesibaigianti įtampa, nežinia, sudėtingos darbo ir kasdienio gyvenimo sąlygos daugeliui tapo psichologinių problemų šaltiniu. Svarstydami, kam reikia pagalbos, turime prisiminti, kad psichologinės problemos liks net ir tuomet, kai pandemija pasitrauks“, – pabrėžė L. Nosevič.
Padidėjęs COVID-19 nesirgusių žmonių reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų poreikis, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos duomenimis, stebimas jau kurį laiką. Tad tikimasi, kad į šią tendenciją dėmesį atkreips ir šalies valdžia.
Daugelyje Europos šalių sveikatinimo įstaigos, turinčios asmens sveikatos priežiūros licencijas ir pasirūpinusios savo personalo vakcinavimu, jau priima pacientus. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra vienos skatinimo programos, leidžiančios sveikatintis ir atvykti į sanatorijas turint specialius kuponus ar taikant kitas priemones.
Anot L. Nosevič, Lietuvoje reikėtų įgyvendinti gerosios praktikos pavyzdžius ir inicijuoti sveikatinimo programas, kurios leistų padėti išsekusiai visuomenei – žmonės galėtų ne tik sustiprinti sveikatą, bet ir atgauti jėgas.
„Žinau verslininkę, kuri sveikatinimo įstaigoje praleido net tris savaites. Tiek prireikė laiko, kol ji buvo pasiruošusi grįžti į aktyvų gyvenimą – tokio lygio pervargimas buvo. Ir tokių istorijų mano kolegos gali papasakoti ne vieną. Jei žmonės galėtų lengviau pasinaudoti sveikatingumo paslaugomis, be papildomų apribojimų ir reikalavimų, tokių ilgų reabilitacijos pertraukų, manau, neprireiktų, o nuo to būtų visiems geriau“, – sakė L. Nosevič.
Pasak jos, šiuo metu Nacionalinei sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijai priklausančių sveikatingumo paslaugų teikėjų užimtumas siekia vos 30 proc. Pernai asociacijai priklausančios įstaigos sulaukė maždaug 70 tūkst. pacientų mažiau, palyginti su 2019 m., kai dar nebuvo pandemijos.
Už kiek galima įsigyti reabilitaciją po COVID-19?
Egzistuojanti tvarka leidžia reabilitacijos paslaugomis pasinaudoti visiems, sirgusiems COVID-19. Tie, kas su infekcija kovojo gydymo įstaigose, gali gauti valstybės kompensuojamą reabilitaciją. Sunkios COVID-19 formos išvengę asmenys už galimybę gauti reabilitacijos programą turi susimokėti asmeninėmis lėšomis.
Minimali rekomenduojama postkovidinės reabilitacijos trukmė už ją mokantiems iš savo kišenės – 5 dienos. Tiems, kas sirgo sunkia ar vidutine COVID-19 forma ir todėl turėjo gydytis stacionariai, gali būti skiriama nuo 14 iki 20 dienų trunkanti valstybės apmokama reabilitacija.
Daugelis Lietuvos sveikatinimo įstaigų pacientus priima praėjus 20 dienų po COVID-19 ligos patvirtinimo. Tiesa, tokie asmenys privalo turėti gydytojo išduotą pažymą, įrodančią, kad jie buvo užsikrėtę koronavirusu.
Jei pacientas vyksta į įstaigą, kuri priima su ligonių kasų siuntimu, jis privalo turėti gydytojo patvirtintą pažymą apie persirgtą COVID-19 ligą (išrašą iš stacionaro Nr. E003 ar medicinos dokumentų išrašą F-027) bei medikamentus, paskirtus šeimos gydytojo ar specialisto, kuriuos reikia vartoti nepertraukiamai.
Viena reabilitacijos para pacientui, kuris už paslaugas privalo mokėti iš savo lėšų, kainuoja nuo 40 iki 90 eurų, priklausomai nuo pasirinktos įstaigos ir norimo komforto lygio. Į kainą įskaičiuotas maitinimas, nakvynė ir reabilitacinės procedūros, tokios kaip klimatoterapija, mineralinės vonios, kineziterapija, gydomojo purvo vonios ir aplikacijos, ergoterapija, fizioterapija, masažai ir psichoterapija.
„Dabar, kai buvo panaikinti judėjimo tarp savivaldybių draudimai, tikimės, kad daugiau žmonių apsispręs pasirūpinti savo sveikatos atstatymu ir ryšis kelionėms į reabilitacijos po COVID-19 programas sukūrusias sanatorijas“, – svarstė L. Nosevič.
Ketina kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją
Reabilitacinės pagalbos trūksta ne tik kenčiantiems dėl liekamųjų reiškinių persirgus COVID-19 ar patyrus psichologinį perdegimą. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos duomenimis, vienas dažniausių skundų, girdimų iš siunčiančių gydytojų ir atvykstančių pacientų, – prastas reikalingos medicininės reabilitacijos prieinamumas. Anot L. Nosevič, su tuo ypač susiduria sergantieji lėtinėmis ligomis.
„Matydami skirtingus poreikius, ne tik COVID-19 pacientų, bet ir tų, kas susidūrė su ilgai kankinančiomis ligomis, svarstome teikti siūlymus Vyriausybei dėl sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų aprėpties išplėtimo ne tik lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, tačiau ir suaugusiesiems“, – tikino Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vadovė.
Kada sanatorinio gydymo paslaugų aprėptis galėtų būti išplėsta ir ar apskritai tai įvyks, kol kas nėra aišku.