Tokia statistika neleidžia jaustis saugiai, o nerimą tik paaštrina ir specialistų istorijos, kai, pavyzdžiui, tautietis tuberkulioze susirgo skrisdamas lėktuvu nuo kosinčių kitų keleivių.
Kas buvo pirminis ligos šaltinis Skuodo progimnazijoje, dar neaišku. Pasak Klaipėdos respublikinės ligoninės Tuberkuliozės filialo laikinosios vadovės Romualdos Gylienės, nežinia, ir kur paguldyti galimai infekuoti mokiniai ir mokytoja - uostamiestyje nėra nė vieno paciento iš Skuodo.
„Šiandien vaikų skyriuje guli 11 vaikų, tačiau nėra ligonių, kuriems būtų organinis tuberkuliozės pakenkimas. Nėra nė vieno, sergančio atvira, aktyvia plaučių ar kito organo tuberkulioze“, - sakė R. Gylienė.
Visi 11 skyriaus pacientų gydomi nuo tuberkuliozinio infekuotumo. Skyriuje gali gulėti iki 40 vaikų, tad dabartinis palatų užpildymas tikrai nėra gausus.
„O tai yra ne liga, o tik užsikrėtimas. Kadangi vaikai užsikrėtė iš artimos aplinkos, jiems taikomas gydymas vaistais, kad nebūtų tuberkuliozės. Jei vaikas, kurio imunitetas dar nėra galutinai susiformavęs, yra su atvira tuberkulioze sergančiu ligoniu, aišku, užsikrėsti ir susirgti yra didesnė rizika. Tačiau jei vaikas yra skiepytas nuo tuberkuliozės, net jam užsikrėtus skiepas jį apsaugo nuo ūmios ligos formos“, - sakė R. Gylienė.
Specialistė pabrėžė, kad įprastai vaikai migruoja mažiau, turi nusistovėjusį kontaktų ratą – šeima, draugai, mokykla. Todėl vaikui realiai susirgti tikimybė yra kiek mažesnė.
„Todėl jei vaikas suserga, kontakto su liga pirmiausiai ieškome artimiausioje aplinkoje – šeimoje, tada ugdymo įstaigoje“, - akcentavo ji, dar kartą pabrėždama, kad sirgti tuberkulioze ir būti infekuotam – du skirtingi dalykai.
„Skaičiuojama, kad virš 90 proc. suaugusiųjų, kuriems yra daugiau kaip 30 metų yra infekuoti, tačiau iš jų suserga tik 20-30 proc. Suserga tie, kurie artimai kontaktuoja su sergančiaisiais, kurie turi gretutinių ligų arba tie, kurių imuninė sistema nusilpusi. Suaugę nuo infekuotumo nėra gydomi, tačiau vaikai iki 18 metų yra gydomi. Dažniausiai šie vaikai yra iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Tada jie kartu izoliuojami ir gydomi. 2014 m. turėjome porą infekuotų vaikų iš Skuodo bei Kretingos“, - pasakojo R. Gylienė.
Jei vaikas jaučiasi prastai, jis kreipiasi į šeimos gydytoją. Pastarasis, įvertinęs ligonio būklę, turi nukreipti radiologiniam ištyrimui.
„Tuberkuliozė gali pasireikšti ir kaip pneumonija ar gripas, bronchoastma ar pats banaliausias pleuritas“, - vardijo specialistė.
Tačiau tuberkuliozės pasekmės – daug skaudesnės nei ką tik išvardintų ligų. Lietuva pagal sergamumą šia liga vis dar smarkiai lenkia šalis kaimynes, o pagal mirštamumą pirmauja Europos Sąjungoje. Neretai ligoniai išaiškinami su išplitusiomis, užleistomis ligos formomis ir atvežti į stacionarą greitai miršta.
„Jei išaiškinamas žmogus, sergantis atvira tuberkuliozės forma, iškart pildomas ekstra pranešimas, kuris perduodamas visuomenės sveikatos centrams. Baigus gydymą, ligos išrašas keliauja pas šeimos gydytoją. Mes negalime viešinti tokio žmogaus informacijos, jei jis neduoda sutikimo“, - sakė pašnekovė.
Užsikrėtė kelionės lėktuvu metu
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Tuberkuliozės programų ir registro skyriaus vedėja daktarė Edita Davidavičienė pasakojo, kad net ir nustačius žmogaus infekuotumą, neįmanoma pasakyti, kada įvyko kontaktas su sergančiu asmeniu – vakar, prieš mėnesį ar keletą metų.
„Tačiau žinome tai, kad per gyvenimą 10 proc. infekuotųjų gali susirgti tuberkuliozės liga. Suaugę tai pajunta tada, kai sunkiai dirba, patiria daug stresinių situacijų, turi kitų gretutinių ligų ar vartoja vaistus, pavyzdžiui, hormoninius“, - teigė E. Davidavičienė.
Specialistės teigimu, tam, kad pacientas užsikrėstų tuberkuliozės infekcija, dažniau prireikia ilgalaikio ir artimesnio kontakto su sergančiuoju.
„70 proc. 2015 m. užregistruotų infekuotų vaikų yra iš šeimų, kuriose vienas iš artimų žmonių serga tuberkulioze. Vadinasi, tokioje šeimoje sergantis asmuo visiškai nesilaiko higienos reikalavimų. Vienas iš infekcijos kontrolės reikalavimų ir yra, kad asmenys, kurie piktybiškai vengia gydytis nuo šios ligos ir juolab, jei jie yra baciliarūs, turi būti izoliuoti – jiems reikia taikyti būtinojo hospitalizavimo taisykles“, - sakė E. Davidavičienė.
Paklausta, ar lengva užsikrėsti tuberkulioze, pavyzdžiui, važiuojant troleibusu, pašnekovė tokios galimybės neatmetė, bet pažymėjo, kad dažniau prireikia kiek ilgesnio kontakto. Visgi, jei greta jūsų stovėjęs žmogus ilgai ir sunkiai kosėjo, jei turite įtarimų – nueikite po kiek laiko pasitikrinti.
„Vienas paskutiniųjų ligonių pasakojo, kad darbo reikalais vyko į vidurinę Aziją ir visi lėktuvo keleiviai nuolat kosėjo. Po mėnesio jis suprato prastai besijaučiantis. Atėjo, nustatėme tuberkuliozę. Priežastis neįrodyta, bet galime spėti, kad šaltinis buvo lėktuve“, - pavyzdį pateikė gydytoja.
Specialistės teigimu, dauguma ligonių nori gydytis, tačiau visgi esama abejingų žmonių, dėl kurių neatsakingumo tuberkuliozės infekcija yra taip paplitusi mūsų šalyje.
„Nuolat akcentuoju ir kitą priežastį – infekcijos kontrolės sudarymą ligoninėse. Kai žmogui patvirtinama diagnozė ir kol jis yra užkrečiamas, jis turi būti izoliuotas, net ir ligoninėje. Iki šiandien neturime ligoninės, kurioje būtų sukurtos tokios sąlygos. Tai bus padaryta naujoje ligoninėje Vilniuje, kai šioji bus pastatyta“, - pasakojo specialistė.
Lietuvoje egzistuoja visos tuberkuliozės diagnostikos priemonės, galime pasigirti ir aukšto lygio specialistais, dar daugiau – pacientams atliekami tuberkuliozės mikobakterijų jautrumo testai vaistams.
„Mes negydome aklai. Vaistai skiriami turint šių testų rezultatus. Jei tuberkuliozės mikrobakterija yra jautri vaistams, gydymo trukmė – 6 mėnesiai. Jei mikrobakterija atspari dviem pagrindiniams vaistams, jos gydymui reikalingi dauginio atsparumo vaistai. Lietuva turi problemų su šia tuberkuliozės forma. Gydymas tada siekia 12 mėnesių ir daugiau, o gydymo kaina išauga keturgubai. Jautrias mikrobakterijas gydome už 200-300 dolerių, o atsparias – dešimteriopai brangiau.
Todėl pagrindinis mūsų tikslas – labai gerai išgydyti jautrius tuberkuliozės ligonius, pasiekti, kad jie nenutraukų gydymo. Kiekvienas nutrauktas gydymas formuoja sąlygoja atsparios tuberkuliozės susidarymą“, - pabrėžė E. Davidavičienė.
DELFI dar 2014 m. rašė, kad kasmet atsparios vaistams tuberkuliozės gydymui išleidžiama beveik 15 mln. eurų.
Specialistė džiaugėsi, kad reikalai visgi juda reikalinga linkme – jau gana greitai 60-yje savivaldybių bus įkurti tiesiogiai stebimo gydymo kabinetai, kuriuose bus gydomi tie pacientai, kurie po stacionaraus gydymo tęsia ambulatorinį.
„Kad jis nenutrauktų gydymo, bus duodami maisto kuponai bei kelionės apmokėjimas. Tokią strategiją Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino 1994 m. Pagrindinis Pasaulio sveikatos asamblėjos iškeltas tikslas – išgydyti ne mažiau kaip 85 proc. užkrečiamos tuberkuliozės atvejų, iki šiol nepasiektas. Vis trūksta poros procentų. Judame gera linkme – sumažėjo nutraukto gydymo procentas. Kiti rodikliai lėtai, tačiau taip pat mažėja“, - džiaugėsi specialistė.
Šiemet bus nupirkti du naujai užregistruoti vaistai, kurie bus skiriami tiems pacientams, kurių ligos forma yra atspari įprastiniam gydymui.
„Vis dar opi problema – savalaikis ligos išaiškinimas. Pagal mūsų registro duomenis, apie 80 proc. užregistruotų tuberkuliozės atvejų, liga jau būna išplitusi. Vadinasi, tie surasti ligoniai serga metus ir daugiau. Jie serga, bet neina pas gydytojus. Pasitaiko tokių, kurie sveikatos nesitikrino 5-6 metus“, - piktinosi pašnekovė.
Pabrėžtina, kad tuberkuliozės simptomai primena kitas kvėpavimo takų ligas – tai kosulys, temperatūra, apetito stoka, naktinis prakaitavimas, silpnumas.
„Jei šie požymiai tęsiasi ilgai, negalima jų ignoruoti. Ateikite, pasidarykite krūtinės ląstos rentgenogramą. Jei randami pakitimai, jūsų gydytojas jus nusiųs pas reikalingą specialistą detalesniems tyrimams“, - patikino Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės darbuotoja.