DELFI įvairių sričių atstovų klausė, kaip alkoholio vartojimą mūsų šalyje paveiktų alkoholio prieinamumo prekybos vietose ribojimas bei priverstinis gydymas. Taigi kokių pasikeitimų artimiausiu metu galima tikėtis?
Kieno teisės svarbesnės – alkoholiko ar jo artimųjų?
Panevėžio priklausomybės ligų centro direktorė Neringa Šinkūnienė teigė palaikanti mintį, kad alkoholikus reikia gydyti priverstinai.
„Mes dažnai susiduriame su problema, kai žmonėms yra psichozė, o jie nesigydo, nes nesupranta padėties. Pradinėse stadijose daugiau nei pusė žmonių neigia savo ligą, nors jie kenkia artimiesiems, aplinkai, sau. Taigi turi būti tam tikri svertai, kurie numatytų, kada žmogus pavojingas, ir tokį žmogų reikėtų gydyti priverstinai. 60 proc. pacientų, kurie pas mus atvyksta, būna prispausti artimųjų – arba įkalbami, arba jiems iškeliamas ultimatumas, kad jei nesigydys, bus skyrybos.
Vidinės motyvacijos jie neturi – tik pradėję gydytis, kai jų organizmas šiek tiek išsivalo nuo alkoholio, suvokia, kad kitaip gyventi geriau. Taigi nėra taip, kad jeigu žmogus nenori, jam nepadėsi. Nebūtina laukti, kol bus pasiektas dugnas ir žmogus visko neteks.
Vis dėlto oficialių diskusijų šiuo klausimu girdėti neteko. Suprantama, Europoje labai gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės, tačiau juk viską galima keisti, daryti išlygas, nes mūsų šalyje alkoholizmas – tikrai didelė problema. Tai ne tik priklausomų nuo alkoholio žmonių savižudybių priežastis, neištvėrę žudosi ir jų artimieji.
Kalbėdamiesi su artimaisiais, mes vedėme neoficialią statistiką apie jų ketinimus nusižudyti. Buvo didelis procentas žmonių, kurie galvojo apie tai ar net bandė nusižudyti. Jiems labai sunku atsiplėšti nuo geriančio žmogaus, jį palikti, nes dauguma alkoholikų, praėjus užgėrimams, atgailauja, būna labai geri ir dievagojasi, kad daugiau tai nepasikartos. Jie jaučia didelį kaltės jausmą, kenčia, o moterys (dažniausiai) paprastai labai kantrios, jos gana ilgai tiki tais kalnais pažadų“, - svarstė pašnekovė.
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėjos Rolandos Adlienės, dėl žmogaus teisių paisymo priverstinį gydymą sudėtinga taikyti net rimtą psichikos negalią turintiems žmonėms. Taikyti jį alkoholikams būtų dar sunkiau.
Vis dėlto galbūt yra priemonių, kurios bent jau labai aiškiais atvejais galėtų įpareigoti gydyti priverstinai. Ir apie psichikos ligonius labai daug diskutuojama, kada juos galima gydyti priverstinai. Paprastai tik po kažkokio nutikimo visi sukrunta – kur žiūrėjo medikai ir visi kiti, kodėl nieko nesiėmė. Šiuo metu priverstiniam gydymui būtinas teismo leidimas. Tačiau net ir tokiais atvejais gali būti būti piktnaudžiavimo, pasiremta subjektyvia nuomone, teismui gali būti pateikta ne visa informacija“, - vardijo pašnekovė.
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės Larisos Dmitrijevos teigimu, komisijoje tokių diskusijų būta.
„Man ypač baisu, kad nuo alkoholio priklausomi asocialūs asmenys dar serga užkrečiamomis ligomis, ypač tuberkulioze. Tokius žmones būtina gydyti priverstinai. Vis dėlto reikia pasverti, kieno teisės svarbesnės – tų, kuriuos šis žmogus užkrečia, ar to žmogaus, kuris nesupranta, kad jam reikia gydytis. Pagaliau kiek kitų bėdų pridaro nuo alkoholio apsvaigę žmonės – sėda girti prie vairo, smurtauja ir pan.“, - įsitikinusi parlamentarė.
Draudimas parduoti alkoholį ryte paveiktų ne įpročius, bet mūsų sąmonę
Pasak specialistų, kitas svarbus aspektas – alkoholio prieinamumo prekybos vietose ribojimas, pavyzdžiui, ryte alkoholio pardavimas nuo 11 val. Tokios praktikos mūsų šalyje būta.
„Visi specialistai, kurie dirba su priklausomais žmonėmis, žino, kad bet koks draudimas yra teigiamas dalykas. Dauguma mūsų ligonių mėgsta taisykles ir stengiasi jų laikytis. Tie, kurie degradavę, alkoholio ras bet kur, tačiau prieinamumo ribojimas – pasiteisinęs dalykas. Tai ir pavyzdys jauniems žmonėms, kurie, aišku, dar nelakstys ieškodami alkoholio nuo aštuonių ryto, nes jiems dar nėra abstinencijos simptomų. Taigi neturėtų būti taip, kad alkoholio gali nusipirkti kiek nori, kada nori ir kur nori. Anksčiau ta pati situacija buvo su vaistais – galėdavai prisipirkti be recepto raminamųjų ir gerti, kiek nori. Bent jau tiems, kurie yra pradinėje priklausomybės stadijoje, alkoholio nebuvimas po ranka tikrai pagelbėtų“, - teigė N. Šinkūnienė.
Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro Socialinės pagalbos ir prevencijos skyriaus vedėjos Aušros Širvinskienės, nors pardavimo laiko ribojimas gali šiek tiek sumažinti vartojimą, pacientai dažnai sako, kad nėra jokių problemų nusipirkti alkoholio nelegaliai kioskelyje.
„Vis dėlto tai būtų bent kažkokia auklėjamoji tendencija, verčianti susimąstyti, ar tikrai gerti alkoholį yra norma. Aišku, jei žmogui reikia alkoholio, jis jo nusipirks visada. Tačiau viduriniam sluoksniui, mėgstančiam patogumą, draudimas šiek kiek būtų veiksmingas. Tai gali padėti susimąstyti, kurti išorinę motyvaciją – brangu, nepatogu įsigyti, yra trukdžių ir pan. Žinoma, tokia prevencija turėtų būti diegiama nuo mažens, pirmiausiai šeimoje, kadangi koreguoti jau suaugusio asmens elgesį nėra paprasta“, - aiškino pašnekovė.
Pasak specialistės, jei žmogui ryte reikia išgerti, kad jis geriau pasijustų po vakarėlio, o taip iš tiesų daro daugybė žmonių, tai pirmas priklausomybės požymis. Alkoholis palengvina abstinencijos simptomus, grąžina į sąlyginai „normalią“ būseną. Tačiau tai tik trumpalaikis efektas – anksčiau ar vėliau tokiam žmogui prireiks medikų pagalbos, o „taisydamas“ sveikatą alkoholiu jis tik apgaudinėja save sakydamas, kad tai nieko rimta. Mat abstinencijos būklė pasireiškia, kai nutraukiama vartoti vieną ar kitą psichoaktyvią medžiagą. Tai reiškia, kad organizmas jau pripratęs prie nuolatinio jos kiekio.
R. Adlienės manymu, sumažinus prieinamumą, vartojimas tikrai sumažėja. „Kai kurie prieštarauja – esą tuomet padaugėja nelegalaus alkoholio vartojimas. Gal tiesos tame yra, visgi jei ant kiekvieno kampo – bet kur ir bet kada sustojus – galima nusipirkti alkoholio, jo ir vartojimas bus didesnis. Tai jau seniai įrodyta ir daugelis pažangių šalių riboja alkoholio pardavimą. Skandinavijos šalyse yra ne tik tam tikros pardavimo valandos, bet ir specializuotos parduotuvės. Paprastoje parduotuvėje alkoholio nenusipirksi. Taigi apie prieinamumo mažinimą tikrai reikia galvoti, reikia rasti būdą ir kaip įtikti verslininkams, ir kaip apsaugoti žmones“, - svarstė specialistė.
Pasak jai pritariančios L. Dmitrijevos, alkoholio pardavimo laiko ribojimas tų žmonių, kurie alkoholį perka ne parduotuvėse, o kioskeliuose, nepaveiktų, tačiau turime visuomenėje skleisti nuomonę, kad alkoholis neturi būti prieinamas bet kada ir bet kur. „2012 m. alkoholio vartojimo mastai mūsų šalyje vėl išaugo. Vienam šalies piliečiui tenka 13,2 litro. Baisiausia, kad alkoholio paplitimas labai ženkliai išaugo paauglių grupėje“, - sakė pašnekovė.
Tai milžiniški skaičiai – praktiškai kiekviename 12-9 aukštų pastate galėtų atsirasti parduotuvė. Aišku, vieniems alkoholio pardavimo ribojimas bus ne problema, nes namuose visada atsiras taurė vyno ar stipresnio gėrimo. Kitus tai gali labai paveikti, jeigu jie neteks galimybės impulsyviai į vežimėlį įsidėti alkoholio. Pas mus būtų daug nepatenkintų, tačiau kodėl skandinavams net į galvą neateina, kad alkoholis galėtų būti prie duonos?“ - klausė parlamentarė.
V. P. Andriukaitis: reikia kardinalių permainų
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo kalbintas ką tik grįžęs iš Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro metinės konferencijos. Joje buvo pristatyta didžiulė studija, atlikta vieno žymiausių visuomenės sveikatos tyrinėtojų. Joje pateiktas Europos žemėlapis, dėl kurio, kaip prisipažino pašnekovas, buvo gėda.
„Kodėl Lietuva po 20 nepriklausomybės metų vis dar taip prastai atrodo? Pagal daugelį parametrų – gyvenimo trukmę, alkoholio, tabako vartojimą ir kitus – esame kartu su Rusija ir Baltarusija. Net mūsų kaimynai latviai ir estai mus lenkia. Gal laikas pasidairyti po savo daržą? Kodėl mes turime beveik 19 tūkst. licencijų alkoholiui? Ir jų kasmet daugėja. Kodėl turime apie 17 tūkst. tabako licencijų? Kodėl alkoholio galime nusipirkti bet kurioje degalinėje? Kodėl drįstame girti sėsti prie vairo? Beje, konferencijos metu rodė girtų lietuvių vairuotojų vaizdo įrašus. Buvo be galo gėdinga – sėdėjau ir raudonavau.
Gal jau laikas pripažinti, kad alkoholio prieinamumas pas mus viršija bet kokį sveiką protą? Ar verslas, besiskundžiantis, kad tokie ribojimai jam kenkia, žino skaičius, kiek ekonominės žalos mes patiriame per alkoholizmą? Tai stulbinantys skaičiai. O kiek prarandame gyvybių, sveikatos? Kad reikia reguliavimo šioje srityje, jau matosi ne tik specialistams, bet ir plika akimi. Būtina apie tai diskutuoti – turi įsitraukti visos ministerijos, Vyriausybė, Seimas, prezidentė, pramonininkai, profesinės ir nevyriausybinės organizacijos. Tegu verslas išsianalizuoja kelius, kuriais eina kitos šalys, pasiekusios daug geresnių rezultatų ekonomikoje ir kitose srityse. Reikia kalbėti ne tik apie valandų ribojimą, bet klausti, ar dar ne gana 19 tūkst. licencijų. Gal dar reikia 20-30 tūkst.?“ - klausė ministras.
„Reikėtų diskutuoti, kokios galėtų būti kompleksinės priemonės. Juk vien girtuokliaujantys asmenys kelia triukšmą, neduoda ramybės kaimynams, sukelia pažeidimų viešojoje erdvėje, jie pavojingi gatvėje, transporte, jie dažnai patys pakliūna po ratais, nuskęsta. Turėtume mėginti taikyti viešosios erdvės ribojimo, administracines priemones, sudaryti žmogui tokias sudėtingas sąlygas, kad jis suprastų, kad gydytis naudingiau. Beje, labai daug ką galima padaryti „minkštosiomis“ priemonėmis. Net gydytojo klausimas – „ar jūs piktnaudžiaujate alkoholiu, ar nenorėtumėte gydytis“ - jautresnį žmogų iš tiesų priverčia susimąstyti. Yra nemažai tyrimų, įrodančių, kad toks klausimo formulavimas, aktyvus pokalbis daro didžiulį poveikį žmogui. Kaip tik laukiame Lietuvos mokslininkų pasiūlymų, kaip tokias programas įdiegti ir mūsų sveikatos sistemoje“ , - pasakojo ministras.