Jo duomenimis, susirgimas nustatytas Kauno apskrityje. Vienas iš dviejų tymų atvejų – įvežtinis.
Abu susirgusieji – suaugę asmenys, kurių skiepijimo būklė nežinoma.
ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje tymais sirgo 834 asmenys. Daugiausia susirgimų registruota Kauno ir Vilniaus miestuose. Tymai diagnozuoti 196 vaikams ir 638 suaugusiems asmenims.
Daugiausia tymais sirgo suaugusieji nuo 30 iki 44 metų. Mažiau nei penktadalis susirgimų registruota vaikų iki ketverių metų amžiaus grupėje. Pagal amžių jauniausias, susirgęs tymais – keturių mėnesių kūdikis, vyriausias – 78 metų asmuo.
Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė nežinoma, o dauguma vaikų – neskiepyti. Daugiau nei trečdalis susirgusių asmenų gydyti ligoninėje.
Tymai – ūminė, itin užkrečiama infekcija plintanti oro lašeliniu būdu bei per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris tymų virusą į aplinką išskiria keturias dienas iki ir keturias dienas po išbėrimo.
Vienintelė efektyvi prevencijos priemonė – skiepai. Paskiepyti asmenys kitų užkrėsti negali.
Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal Vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių – 15–16 mėnesių ir 6–7 metų vaikai.
Taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skiepijami sąlytį su tymais sergančiu asmeniu turėję asmenys, kurie viena vakcinos doze turi būti paskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio.