Ketvirtadienį pavakarę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie du naujai registruotus beždžionių raupų atvejus. Jie patvirtinti 20–29 m. ir 30–39 m. amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Abu asmenys kreipėsi į ligoninę, išleisti gydytis ambulatoriškai.
Apie tai plačiau penktadienį papasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.
G. Zagrebnevienė sakė, kad visi trys beždžionių raupų atvejai epidemiologiškai tarpusavyje nesusiję.
„Kiek žinoma, jie prieš susergant lankėsi vienoje iš Europos šalių“, – apie naujus ir pirmąjį atvejus pasakojo SAM atstovė. Vėliau ji patikslino, kad visi trys užsikrėtusieji lankėsi Vokietijoje.
Apie pirmąjį beždžionių raupų atvejį pranešta trečiadienį popiet. Virusu užsikrėtė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis Lietuvos pilietis, neseniai grįžęs iš kitos šalies. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Ar pirmasis infekuotas asmuo buvo anksčiau skiepytas nuo raupų, informacijos nėra. Kaip žinoma, vakcina nuo raupų gali apsaugoti ir nuo beždžionių raupų, tiesa, šios vakcinos suformuotas imuninis atsakas į beždžionių raupų virusą yra ne šimtaprocentinis. Lietuvoje vakcina nuo raupų skiepyti asmenys, gimę iki 1980 metų.
Visi asmenys, kuriems patvirtinti beždžionių raupai, gydomi ambulatoriškai namuose.
Su pirmuoju susirgusiu asmeniu, kuriam liga patvirtinta trečiadienį, nustatyti 5 sąlytį turėję asmenys. Dar vienas naujai nustatytas užsikrėtęs žmogus sąlytį turėjo su 2 asmenimis. Taigi iš viso buvo kontaktas su septyniais žmonėmis.
Visi kontaktai, pasak G. Zagrebnevienės, stebimi, nė vienam simptomai nepasireiškė.
Iki šiol Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atlikti 8 tyrimai dėl beždžionių raupų įtarimo. Iš jų 3 teigiami.
„Lietuva turi pakankamai testų beždžionių raupų ligos diagnostikai. Šiuo metu testuojami visi įtariami atvejai, tai yra žmonės, besikreipiantys su bėrimais“, – patikslino G. Zagrebnevienė.
G. Zagrebnevienė teigė, kad šių metų beždžionių protrūkio metu virusas plinta per labai artimą fizinį sąlytį oda į odą su sergančiuoju arba sergančiojo daiktais, kai miegama toje pačioje lovoje, naudojamasi tais pačiais rankšluosčiais ir taip toliau.
„Kaip informuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), riziką užsikrėsti turi daugelis mūsų, tačiau ne visiems ta rizika vienoda. Didžiausią riziką turi asmenys, kurie artimai fiziškai bendrauja su sergančiais asmenimis, kurie turi bėrimų – virusas plinta per odą ir gleivines.
Pagrindiniai simptomai, kaip teigia PSO, 99 proc. visų susirgusiųjų pažymi viso kūno arba lokalius bėrimus, karščiuoja ir temperatūra didesnė negu 38 laipsniai, tačiau gali būti ir nespecifinių ligos požymių, tai yra raumenų, galvos skausmas, silpnumas“, – vardijo SAM atstovė.
Taip pat ji priminė, kad didžiausią riziką turi tam tikros populiacijos asmenys.
Kol kas Lietuvoje žmonės nuo beždžionių raupų neskiepijami, nes nėra vakcinos. Ji šalį turėtų pasiekti dar šį mėnesį. Užsakyta per 1400 dozių, kurias planuojama panaudoti didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims, taip pat sveikatos priežiūros ir laboratorijų darbuotojams paskiepyti.
G. Zagrebnevienė paaiškino, kad vakcinas nuo beždžionių raupų paskirstė Europos Komisija, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją šalyse. Daugiausia vakcinų gavo šalys, kuriose užregistruota daugiausia beždžionių raupų atvejų, o šalims, kuriose nustatyti tik pavieniai beždžionių raupų atvejai arba jie tik pradedami nustatyti, skirta po 1400 vakcinų dozių. Tiek gavo ir kitos Baltijos šalys.
„Visi norintys pasiskiepyti tikrai nebus skiepijami. Daugiausia per 4 dienas turėtų būti paskiepyti tik labai artimą sąlytį turėję didelės rizikos asmenys židiniuose ir sveikatos priežiūros bei laboratorijų darbuotojai, jeigu per atsitiktinumą galėjo įvykti didelės rizikos sąlytis darbe“, – patikslino ministerijos atstovė.
SAM primena: nors beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu. Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites).
Jeigu jums atsirado bėrimas, pakilo temperatūra, kreipkitės į gydymo įstaigą: konsultuokitės telefonu su šeimos gydytoju arba vykite į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.
Nuo liepos pabaigos, kaip informuoja PSO bei Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras, Europos regione susirgusiųjų skaičius yra mažėjantis.