„Tai yra kelerius metus besitęsianti problema. Ir anksčiau diskutuota apie galimus sprendimo būdus, tačiau dėl intensyvaus darbo grafiko, tolimų skrydžių, problema aštrėjo. Tai yra lėtinis ausies funkcijos pažeidimas su uždegimo požymiais. <...> Kadangi būklė blogėjo greičiau, nei mes tikėjomės, teko ją stabdyti ir įsikišti“, - pasakojo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas profesorius Eugenijus Lesinskas.
Paskutinis lašas, paskatinęs eurokomisarą kreiptis į medikus, buvo kairės ausies būgnelio plyšimas skrydžio metu.
„Supratau, kad jau viskas. Turėjau bėdų bendraudamas, nes ausyje – didelis intensyvus triukšmas“, - mena V. P. Andriukaitis.
Briuselyje politikui buvo pasiūlytas dviejų etapų gydymo planas, kuris galėjo užsitęsti ir pusę metų. V. P. Andriukaitis pasiryžo surizikuoti – pasikonsultavus su Santariškių klinikų medikais nuspręsta pasirinkti drąsesnę intervenciją, kad būtų galima „greičiau sugrįžti į trasą“.
Operacijos metu politikui išvalytas uždegimo židinys, atstatytas būgnelis, ausies kauliukai.
„Pagal galimybes neatsiliekame nuo Vakarų klinikų – operacijų apimtys tokios pačios. Dažnai klausa dėl triukšmo poveikio pažeidžiama negrįžtamai, nes tokiu atveju įvyksta smegenų, nervų pažeidimai. Tačiau jei kalbame apie struktūrinius pokyčius, sukeltus traumų ar uždegimų, juos galima atstatyti. Šiuo atveju mes kalbame apie būgnelio, vidurinės ausies pažeidimą, lėtinius uždegimus, pūliavimą iš ausies, kuomet pažeidžiamos aplinkinės svarbios struktūros. Juk tai yra galvos dalis, šalia – daugybė svarbių nervų, stambios kraujagyslės, smegenys, pusiausvyros sistema. Progresuojant ligai visos šios sistemos gali būti pažeistos. Struktūros trapios, gležnos, arti gyvybinių centrų, todėl mums viską daryti reikia labai atsargiai, atsakingai“, - pasakojo prof. E. Lesinskas.
Jei operacijos sėkmė ne tokia, kaip planuota, klausą galima ir pabloginti. Išlieka rizika, kad ausis ateityje gali neatlaikyti krūvių, pavyzdžiui, skrydžių metu.
Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas pasakojo, kad lėtines ausų ligas lemia daugelis faktorių.
„Ausų uždegimai vaikystėje, sloga, viršutinių kvėpavimo takų uždegimai. Gali būti genetinis polinkis. Akivaizdus rizikos faktorius – triukšmas, ypač buityje. Tai ir koncertai, sportas, pavyzdžiui, keturračių, ausinukai, garsi muzika“, - vardijo profesorius.
Nors po tokios operacijos rekomenduojama 3-4 savaites nesiimti aktyvių veiklų, eurokomisaras grįžti į darbus planuoja jau kitą savaitę.
E. Lesinsko teigimu, lėtinių ausų ligų pacientai neretai kreipiasi per vėlai, nes simptomai nebūna labai ryškūs.
„Sergant kai kuriomis ligomis, simptomai akivaizdūs, staigūs, keliantys nerimą. Pacientas kreipiasi į gydytoją, nes staiga pablogėja klausa, tai trukdo gyvenimo kokybei. Kai kuriais atvejais simptomai ne tokie aktyvūs - klausa blogėja nežymiai, kartais ausis pūliuoja, o procesas vyksta tyliai. Reikėtų kreiptis į gydytojus ir ligą diagnozuoti laiku“, - patarė jis.
Profesoriaus teigimu, prieš 20 metų situacija Lietuvoje buvusi daug prastesnė - pacientai atvykdavę su „užleistais“ atvejais - „viskas išgedę, supuvę, komplikuota ir reikėdavo iškart į reanimacijos skyrių“.
„Dabar mes matome kitą situaciją - didžioji dalis pacientų stengiasi kreiptis savalaikiai, diagnostikos galimybės taip pat kur kas geresnės, auga gydytojų kompetencija. <...> Tiesa, eilės yra nemažos - pacientui kartais operacijos tenka laukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Žinoma, jei pacientas dėl būklės laukti negali, eilė būna trumpesnė“, - kalbėjo Santariškių klinikų atstovas.
Balandžio 20 dieną minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad būtina daugiau lėšų skirti siekiant sumažinti triukšmo poveikį gyvenantiems prie intensyvių kelių, pavyzdžiui, statant daugiau vadinamųjų triukšmo sienų.