V.Adamkaus nuomone, galimybė pažaboti psichinės sveikatos epidemiją reali, tačiau Seimui priėmus valstybinę psichikos sveikatos strategiją, ateinant pinigams, kuriuos reikia tikslingai panaudoti, bus būtina skirtingoms žinyboms pasiekti sutarimą dėl veiksmų plano ir užtikrinti ilgalaikės programos finansavimą.

„Kai apie susipriešinimą, smurtą, savižudybes kalbama jau mokyklos lygyje, verta skubiai ieškoti kelių, kaip to išvengti. Aš manau, kad šiandien padaryta pradžia - parodyta, kad tuo jau domimasi plačiai ir kad bus rastas sprendimas“, - visuomeninių organizacijų, savivaldybių, įvairių ministerijų, policijos ir prezidentūros atstovų susitikime sakė V.Adamkus.

Jaunimo psichologinės paramos centro vadovė, psichoterapeutė Kristina Ona Polukordienė pabrėžė, jog praktikai, dirbantys su krizes išgyvenančiais žmonėmis, jaučia, kad esame pakankamai turtingi mokslininkais, strategais, turime žinančių kaip ir ką reikia daryti, kelis šimtus savanorių, tačiau svarbiausia - suvienyti resursus.

Antrą dešimtmetį centrui vadovaujanti specialistė pabrėžė policijos pareigūnų, pedagogų, gydytojų švietimo prasmę, nes tie žmonės pirmieji sužino apie ketinimus žudytis ir savižudybes.

„Trečias svarbus dalykas – postvencija. Turėtume rasti būdų, jeigu mokykloje nusižudo vaikas, kad ir kiti mokiniai galėtų gauti paramą, kad, jei ištinka drama, ir šalia esantys turėtų palaikymą“, - akcentavo psichoterapeutė.

Prezidento nuomone, psichinės sveikatos problema susirūpinta nuo savivaldos iki ministerijų lygio. „Tai man teikia daug vilčių ir esu optimistas, kad mes pralaužėme savotišką tylos ir neveiklumo ribą ir kad pajudėsime, rasdami atitinkamus sprendimus“, - kalbėjo V.Adamkus, pripažindamas, kad savižudybių ir krizių klausimu ilgą laiką nebuvo tinkamos valstybės politikos.

Susitikime buvo akivaizdu, kad ministerijos šiais klausimais vis dar dirba atskirai, joms trūksta komunikacijos derinant veiksmus, tačiau šalies vadovas buvo optimistiškas: „Šiandien įvyko vos ne lemtingas žingsnis, kad mes tas problemas išspręsime, nes jas pripažįstame ir nuo jų nebėgame“.

Didelės įtakos prastai jaunimo psichinės sveikatos būklei, V.Adamkaus nuomone, turi ne tik didelis gyvenimo tempas, kurio nepajėgianti kontroliuoti jaunuomenė pakrinka, bet ir skyrybų skaičius.

„Nė kiek neabejoju, reikia keisti ir šeimos politiką. Ypatingai jaunų šeimų atveju. Pripažinkim nemalonų faktą, tačiau jei daugiau kaip 50 proc. santuokų baigiasi skyrybomis, tai – didžiulė šeimos problema, nes kokį pavyzdį tie vaikai turi? Įvyksta psichologinis pergyvenimas, lūžis, vaikai ieško sprendimo arba patys save kaltina, o tai irgi prisideda prie krizių, minčių apie savižudybę“, - sakė prezidentas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją